-Oskaras geras vaikinas, - gyniau jį. -Nesistebėčiau, jei jis būtų žymiai geresnis už tave!
Louis pavartydamas akis išsišiepė. Jis priėjo prie manęs.
-Gerai, galbūt aš ir blogas, tačiau pripažinkime aiškią tiesą. Aš žymiai karštesnis už tą apdriskusį senį.
Negalėjau neigti to. Louis kūnas buvo tvirtas, plaukai dailiai suvelti į visas puses, akys tokios žavos ir gilios... Taip. Jis atrodė kaip vienas iš tų pusnuogių vaikinų iš tumblr arba Calvin Klein modelis! Nurijau seiles susikaupusias seiles ir prikandau apatinę lūpą. Norėčiau pamatyti Louis pusnuogį. Įsivaizdavau, kaip jis nusirąžo ir jo visi raumenys įsitempia ir... Mano dantys paleido mano lūpą ir aš papurčiau galvą vydama kvailas mintis iš savo galvos. Bet atrodo Louis nutarė pažaisti su mano fantazija.
-Aš tau patinku, tiesa, - jis sukrizeno. - Tu norėtum paliesti tuos tvirtus raumenis. Braukti pirštais per mano bicepsus.
Louis plaštakos pakilo ir nusileido ant mano klubų. Jo pirštų galai švelniai susmigo į mano odą ir mano kvėpavimas užstrigo mano gerklėje. Oda pašiurpo ir galėjau prisiekti, kad jaučiau kaip raudonis susidaro ant mano skruostų. Louis aiškiai buvo patenkintas tokia mano reakcija. Jo veidas palinko link mano skruosto. Vaikino nosies galiukas brėžė nematomą liniją mano skruostu link ausies. Sudrebėjau ir mano nugara įsitempė. Louis lūpos beveik lietė mano ausį.
-Tu nori manęs, tiesa, Leila? - šnabždėjo į ausį.
Tai privertė kiekvieną plaukelį ant mano kūno atsistoti. Norėjau paklausti ką jis daro, tačiau nepasitikėjau savo balsu. Mano kvėpavimas strigo gerklėje, o širdis veržėsi iš krūtinės. Louis garsiai nusijuokė ir patraukė savo lūpas nuo mano ausies. Dabar jo veidas atsirado kelių centimertų atsumu nuo manojo.
-Norėčiau pašokti su tavimi.. Lovoje, spyralių cypimo ritmu... - lėtai apsilaižė lūpas.
Delnus atrėmiau į jo krūtinę ir stipriai pastūmiau Louis nuo savęs.
-Ką tu darai?
Drebančia ranka prabraukiau ranka per savo plaukus. Louis garsiai krizeno.
-Tu taip manęs trokšti, mažute, taip trokšti jausti mano karštą kūną virš savojo... Kai aš lėtai lūpomis slenku tavo kaklu, - jo rankos nuslydo nuo mano šonų ant nugaros apačios.
Šiurkščiai jo rankos prisitraukė mane arčiau savęs.
-Tu svajoji apie tai, kaip mano rankos slysta tavo nugara, - kalbėdamas jis glostė mano nugarą ir staiga vėl padėjo rankas labai žemai ant mano nugaros. - Ir atsiduria ant tavo užpakaliuko.
Vėl sudrebėjau ir kukliai nuleidau akis į mūsų pėdas. Tik dabar pastebėjau, kad mūsų keliai beveik lietėsi. Bet atstumas tarp jų greitai padidėjo - Louis pasitraukė nuo manęs. Išgirdau skardų juoką ir pakėliau akis į jį.
-O aš tikrai greitai sugebu tave sujaudinti, širdute, - pakilnojo antakius.
Trenkiau jam į ranką ir piktai nusisukau. Mano kūnas vis dar negalėjo atsigauti ir nenustojo virpėjęs. Ignoravau jo juoką ir pradėjau eiti namo.
-Leila, jei tu manęs nori... Žinai, kad gali gauti šį seksualų kūną kada tik nori, - sugavo mano riešą ir atsuko į save.
Raudonis vis dar puošė mano veidą.
-Aš noriu namo, - tvirtai bandžiau pasakyti.
Žinoma, bandyti visad galima. Bet ne visada išeina. Kad ir dabar. Mano balsas drebėjo ir buvo aukštesnis nei visad.
-Neduosi rankutės? - paklausė ir ištiesė savo ranką.
-O kas jeigu neduosiu? - piktai paklausiau.
-Aš pasiimsiu ją pats, - jis sugriebė mano ranką ir aš giliai atsidusau.
-Kodėl tu taip lendi prie manęs? - tyliai paklausiau, lyg bijodama, kad jis tai išgirs.
O galbūt bijojau atsakymo. Pastaruoju metu savęs visiškai nesuprantu. Viskas taip staigiai mane užklupo... Viskas prasidėjo nuo to kvailo atminties praradimo! Tikirausiai per tą užmirštą laiką atsitiko kažkas labai svarbaus.
-Tu to dar nesuprasi, Leila, - jis gailiai atsiduso.
-Na, - suinkščiau.
-Po gimtadienio gerai, mažute?
-Ak, tiesa. Ar norėsi ateiti, na jei darysiu, į vakarėlį? - prikandau lūpą.
Pripažinau sau, kad Louis yra tikriausiai šaunus vaikinas. Ir jis mane kažkuo traukė. Tai tik mažutis susižavėjimas.
-Aš negalėsiu, atleisk.
-Jeigu nenori viskas gerai.
Jis nieko neatsakė. Priėjome prie mano namo. Įeiti pro duris negalėjau. Būčiau sukėlusi per daug triukšmo, o ir raktų deje neturėjau. Pasižiūrėjau aukštyn, į savo kambario langą. Jis atrodė taip aukštai.
-Nepakviesi manęs į vidų? - nusijuokė vaikinas šalia manęs.
Greitai uždengiau jo burną..
-Š! Mano tėvai gali išgirsti, - pyktai šnabždėjau.
Jis švelniai suėmė mano ranką ir patraukė nuo savo veido. Šypsena vis dar neblėso nuo jo veido.
-Taigi, Leila, tapai blogiuke? Bėgi naktimis iš namų...
-Užsikišk.
-Manau su manim turėtum būti mandagesnė, Leila. Kol kas aš vienintelis tau galiu padėti. Žinai tą, tiesa?
-Na ir kaip tu man padėsi? - pavarčiau akimis.
-Galiu tau padėti patekti į savo kambarį. Galiu papasakoti viską ko tau reikia...
-O kaip tu man padėtum, hm?
-Pamatysi, bet už tai turėsi ką nors man padaryti.
Pavarčiau akimis.
-Aš tau padėsiu, - prabilo po kelių akimirkų. -Jei prižadėsi kol kas niekam apie mane, mus, nepasakoti... Tada padėsiu tau.
-Sutarta. Beje jokių "mūsų" nėra.
-Aha, manyk kaip nori, - nusijuokė. -Lipk ant nugaros, saulele.
Nepatikliai užsikabarojau ant jo nugaros.
-Laikykis tvirtai, gerai?
Tvirčiau apvijau kojomis jo liemenį. Neįspėjęs jis staiga priklupo ir aš iš instinkto įsikibau į jį dar stipriau. Jis staiga atsiplėšė nuo žemės. Tyliai spygtelėjau ir paslėpiau veidą jo kakle. Smarkiai užsimerkiau ir laukiau kol jis paleis mane. Laukiau kelias sekundes, kurios virto minutėmis, ir atrodo virto visa amžinybe.
-O dar sakai, kad jokio "mes" nėra, - tyliai juokėsi.
Nuo jo balso sudrebėjo Louis krūtinė, tai sudrebino ir mano delnus, kurie buvo ant jo krūtinės. Lėtai atsimerkiau ir pastebėjau, jog mes jau kambary. Greitai nušokau nuo jo ir nebežinojau ką daryt. Nuleidau akis į žemę ir prikandau lūpą.
-Ačiū, - vos ne vos ištariau.
Stebėjausi kaip jis iš vis tai išgirdo.
-Nėra už ką, meile.
Pakėliau galvą ir šyptelėjau jam. Louis rankos apsivijo mano liemenį ir prisitraukė mane arčiau. Mano krūtinė šiek tiek skaudžiai atsimušė į jo kietą krūtinę. Nežinojau ką daryti, taigi tiesiog stovėju.
-Žinai... - tyliai sušnabždėjo į mano ausį.
Jo kvėpavimas į mano ausį privertė mano odą pašiurpti.
-Jeigu mes jau draugai... Galėtum mane ir apkabinti.
