Iš Leilos pozicijos
Praėjus savaitei po Louis pasipiršimo, atsikėliau su mintimi, kad tai įvyks šiandien. Būtent šiąnakt mūsų pasaulis susitvarkys. Atsisėdau lovoje ir nusižiovavau, švelniai papurčiau šalia miegantį Louis. Jis suniurzgėjo ir lėtai pramerkė akis.
-Šiandien, Lou, šiandien, - išsišiepiau.
Vaikinas tingiai šyptelėjo ir pasirėmė ant alkūnių.
-Kada? - jis ištiesė ranką ir prisitraukė mane trumpam bučiniui į lūpas.
-Išeisim vakare, - prikandau lūpą ir nusijuokiau. - Lou, aš jaučiuosi tokia laiminga.
Ašaros pradėjo kauptis akyse ir aš vėl nusijuokiau, leisdama joms tekėti mano skruostais. Louis sukrizeno ir paglostė mano ranką.
-Nagi, meile, ko verki?
-Aš to laukiau taip ilgai, - užsimerkiau ir laimingai atsidusau.
Jutau kaip jo malonūs pirštai lėtai ir rūpestingai nušluosto ašaras nuo mano skruostų.
-Einu nusiprausti, - atsimerkiau ir išlipau iš lovos. - Vėliau paruošiu mums pusryčius. Kaži, vaikinai jau atsikėlę?
Vaikinas primerkė akys klausydamasis kas dedasi name, kol tuo tarpu aš pasiėmiau drabužius.
-Aha, jie apačioje, žiūri televizorių.
Palinksėjau ir nuėjau į vonią.
-Labai džiaugiuosi dėl jūsų, - palaikomai nusišypsojo man Niall, po to, kai papasakojau jiems, kada ir kaip viskas vyks.
Liam palinksėjo pritardamas Niall.
-Tiesą pasakius, net nežinau ką reikės toliau daryti su savo gyvenimu, - prunkštelėjo. - Kiek kartų bandė išspręsti šitą velniavą... Mūsų tėvai didžiuotųsi, kad visgi galėjome bent kažkiek prisidėti ir padėti jums.
Sukrykščiau ir stipriai suspaudžiau Liam glėby.
-Aš jums visiems tokia dėkinga!
-Nenoriu gadinti šios pakilios nuotaikos, bet, Leila, ar pagalvojai, kas bus, jeigu visgi... tai nepadės? - nedrąsiai paklausė Harry.
-Tai neįmanoma, - nusišypsojau. - Šį kartą tikrai pavyks, aš žinau.
Mirktelėjau Louis, kuris kimšte kimšo mano keptus blynus. Jis atsakė man tuo pačiu.
-Beje, ar nori, kad mes eitume kartu su jumis? - paklausė Liam, kai jį paleidau.
Papurčiau galvą.
-Būtų geriau tai padaryti be aplinkinių žmonių, tik aš ir Louis.
-Man vis tiek neramu, - susiraukė Liam. - O kas jeigu medžiotojai sumanys apieškoti mišką? Man būtų ramiau, jei galėčiau būti šalia, jei jums prireiktų pagalbos.
-Mums viskas bus gerai, - numojau ranka. - Nemanau, kad jie sumanys surengti paieškas taip vėlai tokiame miške.
-Vis tiek-
-Liam, jus mums jau padėjote tiek daug. Jei ne jūs, mes tiek toli nebūtume nuėję, na... tikriausiai, teisingiau būtų sakyti, kad nebūtume taip ilgai išgyvenę. Bet tikiuosi rasti šampano butelį, kai mudu grįšime. Turėsime atšvęsti naują pradžią!
-Harry, - Liam atsisuko į jį. - Važiuosi šiandien į miestą, tiesą? Užsuk į parduotuvę paimk geriausio šampano.
Neatrodė, kad Harry tikėjo nauja pradžia, tačiau vis tiek linktelėjo. Pažvelgiau pro langą ir vėl plačiai išsišiepiau. Buvo graži diena, atrodė, kad ir pasaulis džiaugiasi kartu su mumis.
Iš Louis pozicijos
Leila nekantraudama tempė mane mišku. Saulė po truputį jau leidosi. Leila vilkėjo kuklią baltą suknelę, kurią jai atvežė Liam iš miesto prieš keletą dienų. Jos kojos buvo basos, o plaukai palaidi krito ant jos nugaros. Ji atrodė pribloškiamai.
