Iš Louis pozicijos
Stipriau apkabinau Leilos kūną, pasiruošęs priimti kulką. Laikas atrodo pradėjo skriete skrieti. Medžiojas, kuris buvo nusiteikęs į mane staiga susmuko. Visi medžiotojai aplink mane pradėjo kristi.
-Leila, - pakėliau merginą nuotakos būdu ir pradėjau nešti iš vandens. Pamačiau Liam, Niall ir dar vieną vaikiną. Rankose jie laikė šautuvo formos tazerius. Išlipęs ant kranto, kritau ant kelių ir atsargiai paguldžiau Leilą ant žemės. Liam pridūpė šalia mūsų ir pridėjo du pirštus prie jos kaklo, ieškodamas pulso. Jo veidas išbalo.
-Louis... - neryžtingai sukuždėjo. - Jos pulsas labai labai silpnas.
-Iškviesiu pastiprinimą, - sumurmėjo nepažįstamas vaikinas ir bėgte pasuko iš miško.
Pakišau ranka po jos pečiais ir keliais.
-Aš nunešiu ją į ligoninę, greičiau nei... Nei sulauksime pastiprinimo.
Neturėjau laiko kamantinėti, kas buvo tas nepažįstamasis. Sutrikau, kai supratau, kad atsistoti su Leila ant rankų nebuvo taip lengva kaip anksčiau. Dėl to apkaltinau nerimą bei stresą. Tačiau pradėjęs bėgti, supratau, kad vis dėlto čia kažkas ne taip. Bėgau... Bėgau kaip normalus žmogus. Ne taip greitai, o dar ir klupinėdamas, rankose laikant merginą nebesugebėjau išlaikyti pusiausvyros. Galiausiai kritau ant kelių. Liam ir Niall priėjo prie manęs. Stipriau apkabinau Leilą ir vėl bandžiau atsistoti. Bet vėl suklupau.
-Regis, - prabilo Niall. - Regis, visa tai, - jis mostelėjo ranka į upę, - padėjo. Lou, kaip tavo klausa? Ar.. Ar uoslė? Vis dar ypatingai gera?
Susikaupiau ir pabandžiau įsiklausyti. Girdėjau vėją, šnarinantį medžių lapus. Medžiotojų tylias aimanas. Vandens čiurlenimą. Užsimerkiau ir pabandžiau išgirsti, kažkur vaikštantį nepažįstamąjį. Tačiau, jis buvo per toli. Gerai, klausa nebėra tokia aštri, na bet uoslė manęs tikrai neapvils. Giliai įkvėpiau. Užuodžiau vandenį, kraują ir... Viskas. Atsimerkiau ir pažiūrėjau į Leilos bąlantį veidą ir melstančias lūpas. Ji miršta, o aš negaliu nieko padaryti.
-Nepalik manęs čia vieno, meile. Nepalik, maldauju.. Leila. Meldžiu.
-Lou, neturim laiko, stokis, - sugriebė mane už alkūnės Niall. - Liam palauks Tomo čia... Mes turim kuo skubiau nuvežti Leilą į ligoninę.
Jo padedamas atsistojau, Leilos iš rankų nepaleidau ne akimirkos. Sparčiu žingsniu išėjome iš miško ir jis atrakino savo džipą. Įlipau į mašiną, Leilos kūną švelniai paguldžiau ant kelių, atsargiai glosčiau jos ranką. Niall paspaudė greičio pedalą ir mašina suriaumojusi Pridėjau ranką prie jos veido ir atsargiai paglosčiau jos šaltą skruostą. Tik tada atkreipiau dėmesį, kad merginos kūnas visai visai nejudėjo. Prikišau veidą prie jos veido, tačiau nieko neišgirdau. Kraujas sustingo venose, išpylė šaltas prakaitas, drebančiu balsu sumurmėjau:
-Niall, ji nekvėpuoja.
Vaikinas nieko nesakęs pagreitino. Pajutau ašaras tekančias mano skruostais ir įsikniaubęs į jos krūtinę pratrūkau. Nežinau kiek laiko taip važiavom. Maldavau Leilos nepalikti manęs. Niall vos sustojus, šokau iš automobilio su mergina ant rankų ir įbėgau į pastatą.
-Ją pašovė! Jai reikia pagalbos!
Aplink mane kilo sąmyšis, mergina buvo išplėšta iš mano rankų. Niall atskubėjo prie manęs.
-Tikriausiai... Tikriausiai turėčiau tau viską papasakoti, - nejaukiai pasikasė sprandą vaikinas.
-Man... Man pirmiausia reiktų vandens... Gerklė išdžiuvusi.
Niall palinksėjo ir paplekšnojęs man per petį palydėjo link valgyklos.
-Aš... Neturiu pinigų, - paplekšnojau per savo kišenes, nors labai retai jais naudodavausi.
-Viskas gerai, drauguži, - palinksėjo ir nuėjo nupirkti man vandens.
Tuo tarpu aš suglebau kėdėje. Susiėmiau už galvos ir giliai atsidusau. Po kurio laiko Niall grįžo su buteliuku vandens. Negėriau didžiąją dalį ir vėl atsidusau. Prabraukiau ranka pro vis dar drėgnus plaukus.
-Man reikia susirasti Leilą, - sumurmėjau ir atsistojęs greitai išėjau.
Girdėjau, kad Niall sekė mane, tačiau nekreipiau į jį dėmesio. Prie manęs pribėgo sesutė.
-Jus atvažiavote su pašauta mergina? - paklausė.
-Jos vardas Leila.
-Ar... Ji jūsų šeimos narė?
-Ji mano... Sužadėtinė.
Seselė nudelbė mane gailestingu žvilgsniu.
-Daktaras neužilgo ateis. Prašome palaukti koridoriuje.
-Ar jai viskas gerai? - paklausiau.
-Galite neabejoti, kad daktaras padarys viską ką tik gali.
Niall stumtelėjo mane tolyn.
-Viskas bus gerai.
Palinksėjau. Žinoma, kad viskas bus gerai. Juk visada būna, tiesa? Juk aš pasitaisiau, juk dabar turėjo būti mūsų nauja laiminga pradžia.
Praėjus kuriam laikui į ligoninę atvažiavo Liam, kartu su Leilos tėvais. Jie buvo susiglaudę, veidai paraudę ir patinę nuo ašarų. Atsistojau, tikedamasis būti aprėktas, galbūt net sulaukti smūgio ar kelių. Tačiau jie net nepažvelgė į mane. Liam priėjo prie manęs ir, mano nustebimui, stipriai apkabino ir paplekšnojo nugarą.
-Leila labai stipri mergina. Kai ji atsigaus, viskas jau bus tvarkoje. Ar Niall tau jau papasakojo?
Paparčiau galvą. Liam atsiduso ir pasitraukė.
-Mums reikia pasikalbėti.
Išėjo daktaras, nutildydamas Liam.
-Merginos artimieji?
-Aš jos sužadėtinis, - žengiau žingsnį arčiau.
Didesniui mano nustebimui, Leilos tėvai neprieštaravo, tik priėjo arčiau.
-O mes jos tėvai, - prisistatė jos tėvas ir priglaudė merginos motiną arčiau.
Daktaras palinkėjo ir prabilo:
-Merginos padėtis... Labai nekokia. Kritinė. Ji neteko daug kraujo. Laimei, jos kraujo grupė yra populiari. Darome viską, ką tik galime...
Tai, kaip daktaras nutilo nežadėjo nieko gero.
-Bet vargu ar daug galėsim jai padėti.
Koridoriuje nuskambėjo jos motinos kūkčiojimas. Kojos atrodė it padarytos iš drebučių.
-Jūs privalot ją išgelbėti, - mano balsas sudrebėjo. - Privalote.
Daktaras gailiai pažvelgė į mane ir aš sudribau ant kėdės.
-Darom ką tik galim.
Tai taręs jis išėjo. Užsidengiau veidą delnais ir pravirkau. Mano Leila... Mano brangiausioji Leila. Tai mano kaltė. Jaučiau, kaip kažkas atsisėdo prie manęs iš abiejų pusių.
-Turi žinoti, kas įvyko, Louis, - pirmas prabilo Niall.
-Mūsų tarpe, deja, buvo medžiotojų šnipas. Harry parsidavė, - tyliau prakalbo Liam. - Jis pasakė, kada ir kur būsit. Gaila, kad nesužinojom to anksčiau. Atleisk, Louis.
Sugriežiau dantimis. Neapykanta Harry užvaldė kiekvieną mano dalelę.
-Dėl jo Leila dabar turi kovoti už savo gyvybę, - iššnypščiau pro sukąstus dantis.
-Mūsų draugas Tomas, vaikinas, su kuriuo buvom, yra policininkas. Jis suimė visus medžiotojus, - tęsė Liam.
-Kai Leila atsigaus, jie jau nebeturėtų jums kelti problemų, - bandė pralinksminti mane Niall.
-Kur yra Harry dabar?
-Išvažiavęs. Kai supratom-
-Nesvarbu. Nenoriu nieko girdėt, - nutraukiau Niall. - Dabar svarbiausia Leila.
-Kodėl aš sužinau, kad mano geriausia draugė ligoninėj, paskutinė! - rėkdama įbėgo Caslynn, Leilos geriausia draugė. - Neskaitant to, kad net nekalbėjau su ja jau ištisus amžius ir nežinau nieko apie ją!
Mergina priėjo prie Leilos tėvų.
-Kaip ji?
Jos tėvai papurtė galvą ir jau žiojosi atsakyti, kai Caslynn pastebėjo mane.
-Ką tu čia darai?!
Neturėjau jėgų jai atsakyti. Jaučiausi išsunktas.
-Jis jos sužadėtinis, Cas, - negarsiai ir nedrąsiai pasakė Leilos motina.
Mergina aiktelėjo, nuostaba užliejo jos veidą.
-Kas per velnias?
Daktaras išėjo ir visi supuolėm prie jo. Vyras nejaukiai pasimuistė. Sulaikiau kvėpavimą. Nuojauta jau žinojo, ką jis sakys, bet širdis neleido tuo patikėti.
-Aš... Labai apgailestauju. Darėme viską, kas buvo mūsų valioj... Labai nesmagu pranešti, kad to... Kad to nebuvo gana. Mergina neišgyveno.
