Įėjom į kavinę ir iš karto pamatėm staliuką, prie kurio sėdėjo Liam, Louis, Zayn , Perrie ir dar dvi tamsiaplaukės merginos, bet turbūt, tai tos ,Sophia su Eleanor. Kadangi nelabai domėjausi Liam ir Louis‘o panelėm, jų nepažinau, o Perrie žinau, ne tik dėl to, kad yra Zayn‘o panelė, bet ir dėl to, kad yra grupės „Little Mix“ narė. Man nerealiai patinka ši grupė ir jų dainos.
- Hey! - pasakė beveik sutartinai visi.
- Sveiki.- pasisveikinau.
- Oh... turbūt jus reiktų dar supažindinti. - Pasakė Zayn ir pažiūrėjo į mane , bei kitas merginas.
- Taip, tiesa. Aš Emilė. - pirma prisistačiau.
- O sveika, aš Perrie Edwards, bet mane gali vadinti, tiesiog, Perrie arba Per.
- Aš Sophia Smith.
- Eleanor Calder arba gali vadinti El.
- Man labai malonu susipažinti. –pasakiau.
- Mums taip pat . -Pasakė Perrie ir pasiūlė atsisėsti šalia jos.
Vakaras buvo nuostabus. Daugiausiai bendravau su Perrie, nes abi radome bendros kalbos, ji nuostabi. Na, kitos merginos, taip pat neatsiliko nuo Per. Jos šaunios. Ir galiu pasakyti tik vieną. Susiradau tris nuostabias drauges per vieną dieną. Na, kaip ir sakiau, vakaras buvo iš ties šaunus. Jis buvo toks, iki tol, kol Eleanor nepaklausė Harry apie paneles.
- Oh... Harry. Kaip tau su Emma?- paklausė El.
- Puikiai. - tai atsakęs toliau valgė.
- Aš maniau, kad išsiskyrėt? Nes prieš turą, jūs nebebendravot taip šiltai, aš tikrai sunerimusi, dėl jūsų.
- Ne, viskas yra gerai su mumis. Gali nesijaudinti.
Kaaaas? Kas ta Emma? Harry draugauja su kažkokia Emma, o aš dar dabar turėsiu gyventi su juo. Jei jis atsivilks tą Emma į namus....? Nuo tokio galvojimo, man net paskaudo galvą, todėl turėjau paprašyti Harry, kad mane parvežtų namo.
Atsisveikinau su meginom , apsikeitėme telefono numeriais ir su Harry išėjom. Įsėdom į mašiną ir važiavome namo.
Visą laiką, kol važiavom, aš tylėjau. Nė nežinojau, ką jam ir sakyti. Ir iš viso, nežinojau, net ką su juo kalbėti. Aš vien mąsčiau... Bulgarijoje, jis man gėles dovanojo ir visa kita... o dabar sužinau, kad jis draugauja su kažkokia Emma. Nu viršūnė. Nors… aš juk turėjau žinoti, kad nieko rimto tarp mūsų niekada ir negalėtų būti. Tai tiesiog kvaila directioner’es svajonė, kuri niekada neišsipildys, o aš, kaip kokia kvaiša dar tikėjausi, kad galėčiau jį sužavėti…
Ir galiausiai visus mano mąstymus pertraukė Harry balsas.
-Atvažiavom.
- Ačiū. -pasakiau ir išlipau iš mašinos.
Harry išlipo iš jos taip pat ir nuėjome į namą. Įėjom į vidų ir aš iš karto, nieko nesakiusi Harry, užlipau į antrą aukštą ir nuėjusi į savo kambarį, jame užsirakinau.
Nenorėjau vėl pasinerti į savo apmąstymus, nes kai pradedu tai daryti, galo nenusimato. Ir iš viso nenorėjau net galvoti apie Harry, bet kaip apie jį negalvosi? Kai abu gyvename po vienu stogu. Na nesvarbu, nusprendžiau užsidėti maudymosi kostiumėlį ir eiti į baseiną paplaukioti. Tikiuosi visa ta įtampa ir įvairios mintys esančios mano galvoje ,atslūgs.
YOU ARE READING
Never say never - Lietuviška fanfiction.
FanfictionVisuomet žinojau, ko noriu iš gyvenimo. Aš visuomet buvau ta, kuriai gyvenimas negaili beveik nieko. Beveik. Sakau beveik, nes, kad ir kokia laiminga aš bebūčiau, aš niekuomet neturėjau meilės, kurios man trūko labiausiai. Taip, vaikinų mano gyvenim...