Never say never - Lietuviška fanfiction.

7 DALIS

Pabudau nuo trinksėjimo. Monica lakstė po kambarį, kaip pamišus. Likau nesupratusi kodėl, todėl jos paklausiau.

-         Ko čia viską mėtai?

-         Ko, ko.. Aš vakar nesusidėjau daiktų, kaip tu, o dabar turiu nertis iš kailio, kad nieko nepalikčiau. Paskambinau Niall, jis bus čia, bet kurią minutę.- greit susakė viską Monica, o man beliko tik “suvirškinti“ visą jos išsakytą informaciją.

-         Pala, pala. Sakai, kad jis bus čia, bet kurią minutę. Kiek valandų?- paklausiau.

-         09:30am

-         Whaaaaat? –surėkiau- Dabar 09:30am ir tu ,net nesiruošei manęs prižadint?

-         Aš atsiprašau, ne tas galvoje man.

-         Ne tas, sako. Tai kažin kas. Niall? -pasipiktinusi atsikėliau iš lovos ir nuėjau į vonią.

Greit nusiprausiau veidą, pasidažiau ir susišukavau plaukus. Apsivilkau chalatą ir nuėjau iki spintos kurioje, kabėjo tik mano džinsai, maikutė ir džemperis.

Nuėjau atgal į vonią, apsirengiau. Susiradau savo lagaminus ir įsimečiau paskutinius daiktus, kuriuos dar naudojau šiandien. Aš jau pasiruošusi. Dabar reikia sulaukti Niall ir važiuoti į oro uostą. Bet ne... aš negaliu dabar, kaip niekur nieko ateiti prie Monicos ir kalbėtis su ja ,kai taip aprėkiau. O ką jau kalbėti apie važiavimą su ja ir Niall. Manau, paskambinsiu Harry. Jis vienintelis su kuriuo, šiuo metu galiu normaliai pasikalbėti. Taip ir padarysiu. Išsitraukiau telefoną ir paskambinau Harry. Jis buvo nustebęs, kad jam paskambinau, nes vakar dieną, nekalbėjau su juo taip šiltai, kaip dabar. Jis tiesiog man pasakė, kad tuoj bus, ir, kad išeičiau į lauką. Taip ir padariau. Pasiėmiau lagaminus ir nieko nesakius Monicai ,išėjau. Netrukus jau buvau lauke ir laukiau Harry. Už kelių minučių pasirodė ir jis pats, su savo, juodos spalvos „Range Rover.“ Harry išlipo, mes pasisveikinome ir aš padaviau jam savo lagaminus, kuriuos, jis įsidėjo į mašiną, o aš, tuo tarpu atsisėdau į mašiną. Harry taip pat. Ir mes išvažiavome į oro uostą.

Oro uostą pasiekėme per 10 min. O lygiai 10:00am jau sėdėjome lėktuve. Harry atsisėdo šalia manęs, o už mūsų, Niall su Monica ir kiti grupės berniukai, bei žinoma, visa kūrybinė grupė.

Visą laiką ,net nepažvelgiau į tuos naujai iškeptus balandėlius, tik girdėjau jų juoką ir įvairiausius Niall juokelius, kurie man ,net nejuokingi. “Ir kaip Monica gali taip juoktis?” -pamaniau. Vieną dalyką, kurį supratau per visą kelionę, kad Monica tikrai įsimylėjo Niall ar bent jau pradėjo jausti jam didelę simpatiją, o tai mane tiesiog siutino. Neee nepavydėjau aš jai, mane siutino tik tai, kad per Niall ji pamiršo, net mane. Na gerai buvo bent jau tai, kad Harry buvo šalia manęs ir palaikė man kompaniją, todėl nuobodu nebuvo.

Už 3val ir 30min, mes jau buvome Londone. Ir čia viskas dar tik prasideda…