Never say never - Lietuviška fanfiction.

77 DALIS

Never Say Never

77 DALIS

Emilė užmigo mano glėbyje. Ji turbūt buvo labai pavargusi, nes ši diena buvo itin keista ir sunki tiek man, tiek jai. Nenorėjau jos žadinti, todėl nunešęs į lovą ir apkamšęs šilta patalyne, tyliai išėjau iš kambario. Iš tiesų, aš nesuprantu ar tai, kad mes pagaliau pakalbėjom ir išsikalbėjom, dabar gali reikšti mūsų susitaikymą. Viskas dabar taip neaišku, bet kažkur giliai širdyje, aš tikiu, kad tai, kas dabar vyko kambaryje, reiškia, kad viskas grįžo į senas vėžias ir aš turėsiu labai pasistengti, kad viskas taip ir liktų.

Nulipau į apačią ir nuėjęs į virtuvę ilgai galvojau ką pagaminti. Šios Kalėdos tikrai kitokios. Pirmą kartą aš nusprendžiau, kad noriu ramiai praleisti šią dieną. Taip, būvimas su šeima gal ir nebūtų blogiausias sprendimas, bet šį kartą aš norėjau pabūti vienas. Na ne visai vienas. Mano planuose buvo ir Emilė. Juokinga, kai pagalvoju, kad aš galėjau atsisakyti mamos kepto viščiuko, kurį visuomet ruošia per Kalėdas, o dabar turiu ruošti vakarienę pats, bet aš visai nieko prieš. Tik man labai įdomu, kodėl Emilė nevažiavo pas saviškius, o pasirinko būvimą čia? Manau, jie turėjo nuliūsti, kad dukra neatvyks per Kalėdas, nes ji vis kalbėjo, kad tikrai važiuos pas juos. Tiesą sakant, mes abu planavome, kad mūsų abiejų šeimos šias Kalėdas sutiks kartu, bet visas šis sumanymas žlugo, kai mes išsiskyrėme. Tačiau dabar? Kaip yra viskas dabar? Gal viskas dar nėra prarasta? Žinoma, kad nėra ir Emilė tikrai apsidžiaugtų, jeigu šias Kalėdas praleistume visi kartu. Iš tiesų kiekvieną sprendimą dabar turiu priimti be galo atsakingai. Nenoriu jos supykdyti ar padaryti kažką, dėl ko ji jaustųsi nejaukiai. Manau, geriausias būdas dabar pasikalbėti su Gemma. Todėl nusprendžiau paskambinti jai. Po kelių signalų ji pakėlė telefono ragelį.

-         - Ooo, Broliuk, su Kalėdom!- vos nerėkdama man į ragelį, pasakė Gemma.

-          -Ir tave, sesute. Klausyk, yra reikalas.

-          -Kas atsitiko, Harry?- susirūpino Gemma.

-          -Viskas gerai, tik pamaniau, kad galbūt dar įmanoma visiems švęsti Kalėdas kartu.

-          -Ką? Tu rimtai?- nustebo Gemma.

-          -Kaip ir.

-          -Tai su Emile viskas gerai jau?

-         - Na, nesu visiškai tikras dėl to, bet ji taip pat niekur nevažiavo ir mes dabar tik dviese likome name, nes kiti vaikinai jau išvažiavę.

-          -Jūs dviese? Ūūūū... tai kam tau mūsų?- nusijuokė Gemma.

-          -Gemm...- suzyziau.

-          -Gerai gerai, juk supratau. Tai kuo galėčiau tau padėti aš?

-         - Aš nelabai nusimanau apie tuos stalo etiketo ir maisto ruošimo ypatumus, o tu čia pas mus profė ir man reikia tavo pagalbos.- tikiuosi ji galės man padėti.

-          -Džiaukis, kad aš Londone.- nusijuokė ji.- tuoj būsiu.- tai pasakiusi ji padėjo telefono ragelį.

Per tą laiką, kol laukiau Gemmos, šiek tiek apsitvarkiau namus ir suradau staltiesę, kuria padengiau stalą. Už dvidešimties minučių Gemma atvažiavo su keliais pilnais maišais maisto. Ji visuomet apgalvoja viską.

-        -  Kas daugiau, jei ne aš, pasirūpins maisto produktais.- nusijuokė ji, dedama maisto produktus į šaldytuvą.

-          -Tai ką gaminsim?- paklausiau ir atsisėdau ant baro kėdės, priešais ją.

-          -Tiesą sakant, aš gaminsiu, ne tu.- nusijuokė ji.

-          -Ką čia nusišneki. Juk sakiau, kad padėsiu.