Never say never - Lietuviška fanfiction.

67 DALIS

Neve say never

67 DALIS

Naktis be miego. Kas gali būti geriau. Ir tai visiškas sarkazmas jeigu suprantat žinoma. Visą naktį niekaip neįstengiau užmigti ir galvojau apie tą ‘žaidimą‘. Tai iš tiesų skamba kvailokai, nes kas galėtų sugalvoti kažką panašaus, tačiau Monica yra įskaudinta ir jos širdis sudaužyta. O tai - žaidimo pasėkmės.  Tačiau kol kas aš galiu džiaugtis tik tuo, kad man dar neteko to paties išgyventi kaip jai. Kol kas. O koks planas visa tai išsiaiškinti? Vėl iškelti nenormalias scenas Harry‘iui ir jo neišklausyti, kaip visuomet tai darau? Ne, kadangi visą naktį niekaip neužmigau apie tai apmasčiau taip pat. Aš lauksiu tiek, kiek reikės ir Harry‘s man pats visa tai paaiškins pats. Manau, bus sunku nieko nesakyti jam, tačiau aš privalau.

Supratau, kad užmigti tikrai nebeišeis, todėl išlipau iš Harry‘io patogios lovos, nepažadindama Monicos ir nuėjau į dušą. Grįžusi iš jo, apsirengiau patogiais džinsais, laisvai krentančią baltą maikutę ir šiltą raudoną džemperį. Jau pilnai susiruošusi, nulipau į apačią ir nuėjau tiesiai į virtuvę, nes išgirdau daug balsų joje, o tai reiškia, kad vaikinai jau grįžo.

-          Emilee! Senai matyta.- iš karto prie manęs pribėgo Niall ir stipriai apsikabino.

-          Sveikas.- šyptelėjau ir pasisveikinau su kitais.

-          Em, sėsk prie stalo. Jau beveik viską paruošiau.- pasakė Dani ir ištraukė iš šaldytuvo salotas, kurias padėjo ant stalo.

-          Monica turbūt dar miega?- paklausė Eleanor, kai jau visi susėdome prie stalo.

-          Taip. Po vakarykščio skrydžio ji labai pavargusi, todėl net nenoriu jos žadinti.- šyptelėjau.

-          Monica? Ji čia?- Niall iš karto paklausė.

-          Taip, bet, manau, kad reikia jai duoti šiek tiek laisvės, Niall. Jai dabar sunku.

-          Ėj, gal jau valgom?- pertraukė Liam.

Po pusryčių, padėjau merginoms sutvarkyti virtuvę, o vaikinus palikome svetainėje.

-          Emile, tu miegojai šiandien?- nusijuokė Sophia.

-          Ne, nei kiek.

-          Matosi. – nusijuokė Dani.

-          Žinai, jeigu būtų buvęs Harry, žinočiau kodėl nemiegojai, o dabar..- nusijuokė El.

-          Na ką, vadinasi šiandien teks užsidėti nemažai ‚špakliaus‘, kad paslėpčiau nemigos žymes.- nusijuokiau taip pat, tačiau ignoravau Eleanor‘os pasakytus žodžius. Aš nesu linkusi apie jį dabar kalbėtis.

-          Atsiprašau merginos, bet turiu ją pasigrobti.- pajutau švelnų apkabinimą per liemenį ir tobulą balsą už savęs, kuris reiškė, kad kai kam manęs prisireikė. Uch... spektaklis „Emilė nieko nežino- prasideda“.

-          Grobk, mes leidžiam. – nusijuokė merginos ir Harry nusitempė mane į viršų.

-          Gerai, kas?- šiek tiek piktai paklausiau kai jau buvome antrame aukšte.

-          Pasiilgau tavęs.- pasakė jis ir švelniai pabučiavo į lūpas.

-          Ouu tikrai? O man taip neatrodo.- vėl piktai pasakiau atsitraukusi nuo jo. Ir aš jį erzinu. Chaaaaa.!