Never say never - Lietuviška fanfiction.

73 DALIS

Never Say Never

73 DALIS

Harry pozicija

Šiaip ne taip sugebėjau nusigauti iki namų. Buvo sunku eiti, nes galva sukosi kaip pakvaišusi. Bet tai ,ką pamačiau vos įžengęs į kiemą, buvo blogiausia kas galėjo nutikti man. Zayn bučiavo Emilę. Jis faktiškai buvo įkišęs savo liežuvį tiesiai jai į burną, o ji... ji jam leido tai daryti ir nesipriešino. Tikriausiai dabar man pradeda aiškėti viskas. Net ir priežastis dėl ko išsiskyrėm ir buvo-Zayn. Aš esu tuo įsitikinęs.

Negalėjau nieko sau padaryti, kad save sulaikyčiau jam netrenkęs.

DAUGIAU. NIEKADA. NEAPSIMETINĖK. MANO. DRAUGU!- pasakiau piktai pažodžiui per sukąstus dantis. Iš jo lūpos tekėjo tamsiai raudonas kraujas, kuris dar labiau žadino manyje žvėrį. Girdėjau kaip Emilė klykė, bet dabar man buvo nebesvarbu.

Harry! Tu jį užmuši!- rėkė už manęs ji. Galiausiai atsiplėšiau nuo jo ir palikau gulėti ant žemės.

Pasiimk jį.- piktai pažvelgiau į ją.- Dabar man viskas aišku.

Kas tau aišku, Harry? Kas? Tu nesveikas.- rėkė ant manęs ji.

Tu kalė! Visada maniau, kad esi tokia. Iš pradžių Louis, o dabar jau Zayn! Neturi nieko. Visiškai neturi savigabos. Esi tuščia ir niekam nereikalinga KALĖ.- išrėžiau tiesiai jai į akis. Emilės akys buvo pajuodusios nuo nubėgusio makiažo ir ašarų, kurios riedėjo viena po kitos. Ji tokia kvaila..

Tu nenormalus. Nekenčiu tavęs ir daugiau nenoriu tavęs matyt. NIEKADA!

Kas kitas laukiančiųjų eilėje? Liam, o gal Niall? Juk tu mėgsti ardyti svetimų žmonių santykius. Ką pasakys Perrie kai sužinos apie tavo nešvarius darbelius?- pyktis valdo mus abu.

DINK! Prašau, dink!- verkė ji.

Tavo ašaros tokios netikros. Jos neturi jokios vertės, tad nevaidink.

Mylėjau tave, bet tai viskas. Dabar tikrai žinau, kad nebuvai tas, kuris mane mylėjo taip pat. Aš buvau įskaudinta ir tu dėl to kaltas. Kiek kartų mane išdavinėjai su kitomis? Kiek!?

Pakankamai, kad suprasčiau kokia gera aktorė gali būti.

Tu pavydi. Tu aiškiai pavydi.

Ne tik aktorė, bet ir paranojikė.- pasišaipiau ir priėjau prie pat jos. Mes buvome taip arti vienas kito.

Daugiau nenoriu tavęs savo gyvenime.- pasakė ji ir nusivalė ašarą riedančią skruostu.

Ar tikrai?- paklausiau ir grubiai pabučiavau. Netrukus gavau skaudų antausį.

Tikrai! – pasakė ji ir nuėjo prie Zayn, kuris gulėjo ant žemės tarsi be gyvybės ženklų. Auč... gal ir per stipriai su juo pasielgiau, bet jis to nusipelnė.

Matymas, kaip ji glosto jo plaukus, verčia mane dar labiau siusti ir pykti, todėl nebegaliu to daugiau matyti ir nuėjau namo. Trenkiau durimis ir nusvirduliavau į virtuvę. Buvo tamsu, todėl susiradau jungtuką ir įjungiau šviesą. Netrukus pamačiau Niall, kuris sėdėjo prie baro stalo pasirėmęs galvą rankomis.

Kas ten vyksta lauke?- paklausė jis ir atsisuko į mane.

Zayn gavo ko nusipelnė.- pasakiau ir įsipyliau į stiklinę kažkokio gėralo, buvusio ant stalo.

Kas buvo?- paklausė jis susirūpinusiu balsu.

Užtikau jį su Emile. Nebeklausinėk daugiau.- pasakiau ir išėjau iš svetainės, palikdamas Niall vieną.

Nebebuvo jėgų lipti į antrą aukštą, todėl atsigulęs svetainėje ant sofos, nepajutau kaip akys užsimerkė. Tik užsimerkęs, iš karto išvydau prieš akis tą patį vaizdą su Emile ir Zayn.

Emilės pozicija.

Kad ir kokia sumišusi ir prislėgta būčiau, turiu gyventi toliau ir dabar, privalau pasirūpinti Zayn.

Zayn.- tyliai pasakiau jo vardą, klūpėdama ant šaltų, sniegu padengtų plytelių. Tačiau jis nepasakė nei žodžio.- Prašau, Zayn, pabusk.- maldavau.

Aš... aš atsiprašau.- snkiai pramerkė akis jis.

Neturi už ką. Tai įvyko per mane.- pasijutau beviltiškai.

Niekada tavęs nepaliksiu.- sušnabždėjo tyliai Zayn ir vėl prarado sąmonę.