Jaučiau, kaip mano oda pašiurpo, nes labai išsigandau. Tačiau jau numaniau kas už manęs stovėjo, todėl net nesiruošiau atsisukti.
- Tarp mūsų nieko nebėra, jau senai.- šušnabždėjo tyliai man į ausį Harry.
- Man nerūpi. -vis dar nusisukusi pasakiau.
- Kažkodėl man taip neatrodo.
- Okey, tarkim man rūpi ,ir tu ,dabar sakai, kad tarp jūsų nieko nėra, nors El sakei visai ką kitą. Kaip tai suprasti? – galiausiai atsisukau į Harry ir žiūrėdama į akis paklausiau.
- Supranti, Eleanor yra labai įkyrus žmogus, o Emma yra jos draugė, todėl nenorėjau jai dar sakyti, kad mes jau kurį laiką nebe kartu.
- Ir tu manai, kad ji kvaila ir pati to neišsiaiškins?
- Jei jau ir išsiaiškins ,tai nieko nekeis vis vien. Mes išsiskyrėm.
- Žinai, neprivalai man to aiškinti.- nusijuokiau.
- Neprivalau, neprivalau...
- Kažkodėl, tai, nuskambėjo labai liūdnai. -pasakiau Harry.
- Yra toks dalykas, tik nežinau ar laikas jį sakyti dabar.- pasakė Harry, tačiau dar labai dvejodamas.
- Tu jau pradėjai. Pabaik.
- Yra viena mergina, kuri man kaip ir patinka, tačiau nežinau ar patinku aš jai ir ...
- Ir kuo galiu padėti tau aš?- susidomėjau.
- Ta mergina esi tu, todėl aš negaliu būti su tavimi neatviras.
- Aš? – nusijuokiau, nes jo ištarti žodžiai skambėjo labiau juokingai ir netikrai, nors…
- Supratau, nevertėjo man to sakyti dabar. - mačiau, kaip iš Harry veido dingo šypsena.
- Neee, viskas gerai. Tiesiog labai juokingai nuskambėjo tavo žodžiai. Atleisk, nesusilaikiau. O tu, tu man visada patikai, bet tik kaip „One direction“ grupės narys.- pasakiau jam ir bandžiau gelbėti padėtį.
- Tik kaip grupės narys?- paklausė Harry.
- Na taip.
- O kaip vaikinas?
- Ir kaip jis.
- Vadinasi turiu šansų?
- Gal...
- Na gerai, gerai. Bet tu vis vien pavydėjai.- pasakė Harry ir plačiai nusišypsojo.
- Ką??????
Tėškiau jam vandenį į veidą ir pradėjom taškytis. Tai nesibaigė gal geras 10min, kol man pasidarė labai šalta. Harry iškėlė mane iš baseino ir aš pasiėmus rankšluostį nuėjau į savo kambarį. Susiradau patogius drabužius, išsidžiovinau plaukus, dar truputį pasidažiau, nes po baseino buvau visiškai natūrali.
Nulipau į apačią ir atsisėdau prie TV, o Harry tuo tarpu, ruošė vakarienę. Nieko gero nerodė, todėl išjungusi televizorių nuėjau prie Harry.
- Ką čia darai?
- Pamatysi.
- Okey, okey.
- Skambino Niall, sakė atvažiuos už valandos, kartu su Monika.
- Am... gerai
- Klausyk, kokia čia juoda katė šiandien rytą tarp jūsų su Monika perbėgo?
- Susipykom
- Ir dėl ko?
- Oh. Ilga istorija. Ėj, gal galiu padėt, nes man nėra ką veikti, o dviese gaminti valgyti yra lengviau. Tai galiu?
- Žinoma.
Harry pasakė ką daryti ir už valandos jau viską buvome paruošę.
- O tu, geras kulinaras (pasakiau Harry)
- Ačiū.
Išgirdau skambutį.
- Aš atidarysiu.
- Tikrai?
- Nu tikrai, nebijok, nesusimušime tarpduryje. (nusijuokiau)
- Na gerai.
Greit nubėgau atidaryti durų.
- Sveiki. (pasakiau, su šypsena veide)
- Labas, labas. (atsakė Niall su Monika)
- Tai jūs nusirenkit ir ateikit į virtuvę, o aš bėgu pas Harry.
- Okey
Priėjau prie Harry ir pasakiau:
- Na, matai. Aš sveika ir gyva, o Monika irgi. ( Nusijuokiau)
- (Harry pradėjo juoktis) matau
Atėjo Monika su Niall
- Oho kiek maisto. (Niall kaip visada savam stiliuj)
(visi prapliupom juokais)
Pavalgėm ir kartu su Monika nuėjom į mano kambarį, o Niall ir Harry palikom svetainėje.
Įėjom į mano kambarį ir pirmieji Monikos žodžiai buvo: Čia tavo kambarys?
Ilgai kalbėjom, išsiaiškinom visus pykčius, papasakojau apie Harry ir Emmą, ir tai, kad Harry pasakė, kad aš jam patinku.. Žodžiu, viską, viską.
Jau po vidurnakčio Niall su Monika išvažiavo namo, o aš ir Harry pasilikome dar sutvarkyti visą tą „betvarkę“ likusią po vakarienės.
Visa ši diena buvo tikrai pilna nuotykių, daug pykčių ir netikėtumų. Tikiuosi, kad rytoj ji bus geresnė.
Baigę sutvarkyti, užlipom į antrą aukštą ir patraukėm į savus kambarius.
Aš nuėjau į vonią, nusiprausiau, apsirengiau savo naktinius ir nuėjau gultis. Iš karto užmigau.
KAMU SEDANG MEMBACA
Never say never - Lietuviška fanfiction.
Fiksi PenggemarVisuomet žinojau, ko noriu iš gyvenimo. Aš visuomet buvau ta, kuriai gyvenimas negaili beveik nieko. Beveik. Sakau beveik, nes, kad ir kokia laiminga aš bebūčiau, aš niekuomet neturėjau meilės, kurios man trūko labiausiai. Taip, vaikinų mano gyvenim...