Pabudau anksti, todėl greit išsliūkinau iš Harry lovos, kol jis dar miegojo, ir nuėjau į dušą. Grįžusi iš jo, nuėjau į savo kambarį ir susiradau patogius drabužius. Apsirengiau, išsidžiovinau plaukus ir truputį pasidažiau. Viskas. Tariau sau, o dabar pats metas eiti žadinti miegaliaus, tačiau labai mielo miegaliaus. Nuėjau į jo kambarį ir atsigulusi šalia pradėjau jį žadinti, tačiau mano pastangos buvo bevertės,. Hm... Kažin, kaip jį prižadinti? Pamaniau. Prigalvojau įvairiausių būdų, tačiau visi neatrodė tokie veiksmingi, kaip šis. Tik ar tai tiesa? Nepabandžiusi nesužinosiu. Pabučiavau jį. Ir Harry, kaip mat atmerkė savo nerealias, žalias akis. Na va, mano darbas jau baigtas. (Pamaniau mintyse)
- Labas rytas, miegaliau. (Pasakiau jam)
- Labas, labas gražuole. (Atsakė ir vėl užmerkė savo akis, apsimetė, kad miega)
- Ėj... aš noriu valgyti. Kelkis.... (pradėjau zysti, tačiau tai, buvo beviltiška. Jis net nesistengė atmerkti savo akių)
- (pagaliau prabilo) Padaryk tą patį, ką buvai padariusi prieš kelias minutes ir aš atsikelsiu. (Harry žiūrėjo į mane savo mielom akim ir šypsojosi)
- O ką aš dariau? (Paklausiau Harry ir apsimečiau kvaila, lyg nežinočiau ir nesuprasčiau, ko jis nori.)
- Na... tu bandei mane pažadinti ir...
Nespėjo net pabaigti sakinio ir aš jį užtildžiau bučiniu. Buvo nerealus jausmas, tačiau greit atsitraukiau.
- Na, dabar gerai? (paklausiau)
- Ahaaa
- Tada puiku, kelkis.
- Geraiii
Nenoriai atsakė Harry ir atsikėlė iš lovos, dar kartą mane pabučiavo ir nuėjo į dušą, o aš tuo tarpu, kol jis maudėsi padariau pusryčius.
Po pusryčių abu su Harry mąstėm, ką šiandien veikti. Kol man kilo labai puiki idėja.
-Ką manai, jeigu šiandien pasikviestumėme kitus vaikinus ir jų paneles?
- Hm... vakarėlis. Man patinka. (atsakė Harry)
- Tada aš paskambinsiu Monikai, o tu paskambink kitiem vaikinam. Okey?
- Kaip pasakysi, gražuole.
Greit paskambinau Monikai. Ji su Niall atvyks. Puiku.
Grįžau į kambarį, Harry dar kalbėjo telefonu. Po kelių minučių baigė kalbėti.
- Visi atvyks. (pasakė Harry)
- Oh.. tai puiku. Bet šaldytuvas tuščias, gal važiuojam nusipirkti maisto?
- Rimtai. Tai tu eik susiruošk ir aš tavęs palauksiu mašinoje.
- Okey
Tai pasakiau ir nuėjau į savo kambarį persirengti. Persirengiau, išsitiesinau plaukus ir pasiėmusi rankinę nulipau į apačią, užrakinus duris nuėjau į Harry mašiną. Po 10 minučių buvome didelėje parduotuvėje. Viską susipirkome ir su pilnais maišais maisto patraukėme link mašinos. Paparacai jau spėjo mus nufotografuoti. Ah... nieko gero pamaniau.
Įsėdome į mašiną ir išvažiavome namo.
Vakare jau viską paruošę, laukėme atvykstančių kitų grupės vaikinų ir jų merginų.
Jie jau pasirodė. Puiku.
YOU ARE READING
Never say never - Lietuviška fanfiction.
FanfictionVisuomet žinojau, ko noriu iš gyvenimo. Aš visuomet buvau ta, kuriai gyvenimas negaili beveik nieko. Beveik. Sakau beveik, nes, kad ir kokia laiminga aš bebūčiau, aš niekuomet neturėjau meilės, kurios man trūko labiausiai. Taip, vaikinų mano gyvenim...