Never say never - Lietuviška fanfiction.

32 DALIS

- Kur tu buvai? - paklausiau Louis.

- Am... viskas gerai, aš tik turėjau sutvarkyti vieną reikalą.

- Kokį reikalą? tik nesakyk, kad tai yra susiję su Harry ir šios dienos įvykiais?

- Panašiai.- Atsakė Louis.

- Kaip suprasti "panašiai"? Louis, gal galėtum kalbėti aiškiau ir be užuominų. Aš nieko nesuprantu. Tu buvai pas Harry ar ne?

- Na, jeigu tau nuo to bus geriau... taip, aš buvau pas jį.

- Ko tau ten pas jį važiuoti? Juk viskas gerai. Na taip, jis pasielgė iš ties kiauliškai ir aš už tai jam niekada neatleisiu. Ir manau, kad dabar... dabar aš niekada nebegalėsiu pamilti nieko taip stipriai, kaip buvau pamilusi jį. Bet tai nesvarbu, svarbiausia yra tai, kad tu važiavai pas jį be reikalo, tikrai.- pasakiau.

- Viskas gerai, aš su juo kaip ir išsiaiškinau. Ir tu tikrai dar galėsi pamilti. Aš garantuoju, kad taip ir bus. - Nors ir supratau, kad Louis dar kažką nuo manęs slepia, stengiausi nebeklausinėti ir todėl sumaniau, kad pats metas, pakeisti temą.

- O tas vakarienės dalykas vis dar galioja? - paklausiau Louis ir nusijuokiau.

- Tai žinoma. Dabar tuojau pat važiuojame. Turiu tau daug ką parodyti.

- Įdomu, įdomu. - pasakiau ir pasiėmusi rankinę, kartu su Louis išėjau iš buto.

Nusileidome liftu į lauką ir netrukus jau stovėjome prie Louis mašinos.

Louis elgėsi tarsi tikras džentelmenas ir man tai tikrai patiko.

- Prašom, panele.- Tarė Louis ir atidarė dureles.

- Ačiū. - pasakiau ir įlipusi į automobilį prisisegiau saugos diržą.

- Na ką, važiuojam. - pasakė Louis ir užvedė automobilį.

- Važiuojam. Tik pirmiausia pasakyk kur, nes tas smalsumas baigia mane pražudyti.- Nusijuokiau.

-Ne neee, tai bus staigmena.

- Gerai jau gerai, nebeklausinėsiu.

Maždaug po pusvalandžio mes atvažiavome zoo parką. Tiesą sakant tai pasirodė iš ties juokinga. Bet aš esu tikra, kad bus linksma.

Louis vėl pirmas išlipo iš mašinos ir apėjęs aplinkui, atidarė duris.

- Zoologijos sodas? -tik išlipusi paklausiau.

- Taip, tu teisi. Nežinau ar patiks, tačiau čia dar tik pirmoji mūsų stotelė.

- Aš džiaugiuosi, kad mane atsivežei būten čia. Man tikrai patinka gyvūnai.

-Šaunu, tuomet palauk čia, aš tuoj grįšiu. - Pasakė Louis ir nuėjo prie bilietų kioskelio.

"Ah... miškas, gamta, gyvūnai."- turbūt Louis nesuklydo mane čia atsiveždamas. Šie dalykai mane ramina. O būtent ramybės man dabar labiausiai reikia. Netrukus grįžo Louis su bilietais ir cukraus vata. "Pala, cukraus vata? Louis iš ties mane šiandien stebina"

- Čia tau. - padavė man cukraus vatą. - pamaniau, kad ir tai tau patiks, eime?

- Žinoma.

Zoologijos sode prabuvome iš ties ilgai ir man čia tikrai labai patiko. Aš buvau nustębusi kiek daug gražių gyvūnų čia buvo. O Louis... jis toks linksmas ir mielas. Ir man su juo labai gera.

- Patiko? -paklausė manęs Louis, kai jau sėdėjome mašinoje.

-Taip žinoma, kad patiko.  Am... o kur dabar? -nedrąsiai paklausiau, nes iš tiesų maniau, kad mano klausimai jam pradėjo įkyrėti.