Never say never - Lietuviška fanfiction.

Monica P.O.V.

Išėjom iš Harry ir Emiles namų pirmi, nes norėjom vakarą praleist be triukšmo ir vakarėlio. Išėję iš namo išsikvietėm taxi ir išvažiavom. O prieš grįžtant dar užsukome į kavinę pavalgyti. Niall niekuomet neužtenka maisto, pamaniau. Kavinėje pabuvome labai ramiai ir jokia fanė mūsų nepamatė, o tai labai keista. Niekada negalėjome niekur ramiai pabūti dviese su Niall, nes tos fanės tarsi „apsėstos“ Niall, nori jį pamatyti ir net tikisi kada nors tapti jo panelėm. Juokinga.  Bet, kad ir kokios „apsėstos“ tos fanės bebūtų, Niall jas myli. Myli kiekvieną. Jis labai nuoširdus visoms, tačiau kai kurios, Niall nuoširdumo nevertina ir kartais būna peržengtos visos ribos. Jos griauna Niall šeimos šventes ir visa kita... Na, bet dabar ne apie tai.

Pavalgėm ir išvažiavome namo. Namuose sugalvojau pažiūrėti kokį nors filmą. Niall sutiko. Išsirinkom romantinį ir turbūt jau šimtą kartų matytą „Titaniką“.

Negalėjau susikaupti ir normaliai jo žiūrėti. Į galvą lindo įvairios mintys. Visą laiką galvojau apie tai, ką Niall pasakė, kai buvom pas Harry . Jis pasakė, kad mes draugaujam. Na taip, galbūt, bet aš nejaučiu, kad kas nors tarp mūsų vyktų. Niall elgiasi su manimi gražiai, kalba mielus žodelius, bet tai ne tai... Ankščiau apie tokį, kaip Niall galėjau tik pasvajoti o dabar? Nejau jis tikrai mane įsimylėjęs?. Aš nesu įsitikinusi, kad tai, ką jaučiu jam yra meilė. Gal tai tiesiog susižavėjimas. Ah... aš taip norėčiau dabar pakalbėti apie tai su Niall, bet bijau. Aš labai bijau, kad jis tik pradės juoktis ar panašiai.

Prisiglaudžiau prie Niall ir po kelių akimirkų buvau nustebinta. Jis taip pat mane apkabino ir pabučiavo į kaktą. Buvo miela, norėjau, kad šis vakaras niekada nesibaigtų. Užsisvajojau. Užsisvajojau taip, kad nė nepajutau, kaip užmigau.

Už poros valandų atsibudusi, pamačiau, kad guliu Niall lovoje. Nieko nebesupratau. Niall gulėjo šalia ir naršė telefone.

-         Oh. Kaip aš čia atsidūriau? - paklausiau Niall, nustebusiu balsu.

-         Ooo tu pabudai.

-         Aha

-         Na, tu užmigai, o aš turėjau tave pernešti. Žinai, tu lengva, kaip pūkelis.

-         Nuraudau. Oh.

-         Man patinka, kai tu nurausti.

-         Ačiū. Am.. tai aš gal jau eisiu pas save. Pasakiau ir jau ruošiausi eiti.

-         Ne. Pasilik. Aš norėjau su tavimi pakalbėti.- Niall pasakė.

-         Na, tiesą sakant, ir aš norėjau su tavimi pakalbėti.

-         Aš tau leisiu pradėti.- Niall pasakė ir nusišypsojo savo miela šypsenėle.

-         Kas vyksta tarp mūsų?

-         Tai lengviau būtų parodyti, nei pasakyti.

-         Parodyti? Nustebusiu balsu paklausiau.

-         Aha.

Niall tai pasakė ir suėmęs mano veidą abiem rankomis švelniai pabučiavo.

-         Dabar supratau. Atsitraukusi nuo jo pasakiau.

-         Manau dabar jokių klausimų tau nebekyla. Patinki tu man. Supranti? Aš dar niekada nebuvau taip stipriai kažko įsimylėjęs. Tu pakeitei mano gyvenimą. Dabar aš laimingas. Tavo dėka.

-         ( Aš kaip visada nuraustu)

-         O tai aš dievinu.

 Tai pasakęs jis vėl mane pabučiavo. Naktis buvo nuostabi. Mes labai daug kalbėjom. Supratom, kad abu esam įsimylėję iki ausų. O tai man labai patiko.  Dabar aš tikrai galiu būti tikra, kad aš taip pat esu įsimylėjusi.