Never say never - Lietuviška fanfiction.

26 DALIS

Aš negalėjau leisti, kad tai įvyktų. Bet buvau palūžusi ir pati nesupratau, kodėl tai atsitiko. Iš tiesų, buvo keista. Pajaučiau malonius šiurpuliukus perbėgančius per kūną. Žinau, tai blogai, bet aš jaučiausi puikiai.

-          Kodėl? Kodėl tai padarei? – paklausiau, atsitraukusi nuo Louis.

-          Aš labai atsiprašau. Aš nesusivaldžiau.- Louis atrodė pasimetęs.

-          Gal galim tai tiesiog pamiršti? Aš myliu Harry, suprask. – Aš supratau, kaip šie žodžiai galėjo skaudžiai nuskambėti Louis, bet tai buvo tiesa.

-          Tu galbūt ir galėsi tai pamiršti, bet aš... aš niekada to nepamiršiu.

-          Louis, tu nesenai išsiskyrei su Ele. O dabar tu bučiuoji mane, nors žinai, kad aš myliu tavo geriausią draugą. Manau, šiandienai užteks. Gal gali mane parvežti namo? – Aš nieko nebenorėjau, tik kuo greičiau grįžti į viešbutį.

-          Gerai, eime.

Netrukus išgirdome fanių klyksmus: „Oh, tik to man ir betrūko“- pamaniau. Tačiau netrukus pastebėjau, jog jos bėgo prie netoliese mūsų stovinčios porelės. „Harry, Harry“- fanės pradėjo šaukti ir jie dideliais žingsniais abu patraukė iš paplūdimio. „Harry!?“- mano mintys visai susijaukė, aš nieko nebesupratau.

-          Louis, kas čia ką tik nutiko? Prašau, pasakyk, kad tai nebuvo Harry.- Pradėjau dar labiau verkti ir nebegalėjau sutramdyti ašarų.

-          Man labai gaila, bet tai buvo jis. – Louis stipriai mane apsikabino ir nepaleido, kol nenurimau.

-          Bet kaip? Ir kas ji? – vis dar kūkčiodama paklausiau.

-          Šššš.... nurimk. Pasistenk dabar apie tai negalvoti.

-          Aš negaliu, negaliu, negaliu..- Aš buvau šoke.

-          Eime, aš tave parvešiu.- Louis paėmė mano ranką ir nusivedė į mašiną.

Mašinoje.

-          Louis, aš negaliu ten važiuoti.- pasakiau ir nusivaliau paskutinę ašarą, krintančią nuo mano skruosto.

-          Aš nemanau, kad Harry dabar bus viešbutyje, todėl gali susirinkti iš viešbučio savo daiktus ir važiuojame pas mane.

-          Gerai.  Nes aš negalėsiu būti dabar viešbutyje.

Už 15 minučių jau buvome prie viešbučio. Aš išlipau iš mašinos ir greitu žingsniu patraukiau link viešbučio. Įėjusi į jį, pakilau liftu į trečią aukštą ir susiradau numerį buto, kuriame esu apsistojusi su Harry.

Netrukus įėjau į kambarį ir užrakinusi duris patraukiau link miegamojo. Netrukus susidūriau akis į akį su Harry.

-          Kur buvai? – Harry paklausė ir jau norėjo mane pabučiuoti, bet aš atsitraukiau nuo jo ir nieko neatsakiusi nuėjau į kambarį.

Greit susimečiau visus rūbus į lagaminą ir visus likusius daiktus. Jau norėjau eiti pro duris, tačiau Harry greit sugriebė mane už rankos.

-          Kas negerai, princese? Ir kur tu eini? – Harry paklausė ir žiūrėjo į mane savo nerealiomis akimis, kuriose aš ankščiau galėdavau paskęsti, tačiau dabar jutau tik neapykantą jam.

-          Aš išeinu. – atsakiau šaltai.

-          Kodėl? Kas ne taip?- Harry vėl puolė manęs klausinėti.

-          Atstok nuo manęs, prašau.

-          Ne, aš neatstosiu, kol nepasakysi kas ne taip.

-          Mes nebeturim apie ką kalbėtis. Aš nebenoriu su tavimi būti. Daugiau NIEKADA. – Paskutinį žodį ištariau, kaip niekad griežtai.

-          Aš myliu tave.- Harry pasakė ir stipriai prispaudęs prie sienos mane pabučiavo. Netrukus jis atsitraukė ir dar kartą į mane pažiūrėjo.

-          Tai buvo paskutinis kartas, kada tai galėjai padaryti.

-          Kendall...- Harry pasakė ir nuleido galvą.

-          Kas!? – Nieko nesupratusi paklausiau.

-          Viskas dėl Kendall, tiesa?

-          Man visai neįdomu kas ji per viena, bet dabar gali jai padėkoti ir turbūt ji dabar džiaugiasi, kad pagaliau gavo tave.

-          Ji niekada manęs ir neturėjo. Aš myliu tik tave.

-          Man nesvarbu, mes skiriamės. Ačiū tau už viską Harry. – Pasakiau ir išėjau iš kambario.

Už kelių minučių, jau išėjusi ir viešbučio, sėdėjau Louis mašinoje.

-          Važiuojam greičiau.- Paraginau, kad greičiau užvestų mašiną.

-          Gerai, gerai. Bet kas nutiko? – Louis nieko nesuprato, kodėl buvau tokia pikta.

-          Harry. Jis buvo kambaryje ir ...

-          Ir?

-          Mes išsiskyrėm.