Never say never - Lietuviška fanfiction.

28 DALIS

Harry P.O.V

Baigiau kalbėti su Niall ir mečiau telefoną į kitą viešbučio kambario pusę. Išgirdau kaip jis sudužo, bet man nesvarbu. Dabar aš visai pasimetęs, piktas, prislėgtas ir visai susipainiojęs. Aš kartais nebesuprantu savęs. Kodėl aš turėjau prasidėti su Kendall ir palikti savo princesę? O dabar, ji verkia. Ji verkia dėl manęs. Dėl visiško asilo, kuris sugebėjo su ja taip pasielgti. Man taip gaila dėl viso šito dalyko su Kendall. Bet esmė ta, kad per tas kelias dienas, aš spėjau pajusti Kendall simpatiją. Ji graži, miela ,linksma ir kartais labai užsispyrusi. Na, dar turtinga. Bet ne tai yra svarbiausia. Svarbu yra tai, kad aš pasimetęs. Tačiau dabar jau galiu suprasti vieną. Tarp manęs ir Emilės viskas baigta. Nors ir nenoriu to pripažint, bet taip yra. Aš labai norėčiau su ja pakalbėti, viską išsiaiškinti, bet žinau, kad viskas baigta ir ji su manimi niekada nebenorės kalbėtis. O tai, ištikrųjų labai skaudina.

Taip begalvodamas išgirdau tylų beldimą į viešbučio kambario duris. "Tos kambarinės..."-pamaniau sau mintyse ir nuėjau atidaryti durų. Už durų pamačiau Kendall. Iš ties nustebau.

-Sveikas, kodėl neatsiliepi į mano skambučius. Aš nerimauju.- Tik įėjusi iš karto mane apsikabino.

-Man viskas gerai, o telefoną …um…sudaužiau.-Atsakiau ir atsitraukęs nuo jos, priėjau prie sudužusio telefono ir surinkau visas detales.

-Kaip su ta Emile?- jos balsas pasidarė piktesnis.

-Mes išsiskyrėm.- Atsakiau.

-Ou.. puiku.-Kendall veide atsirado plati šypsena.-Na, nepamanyk, kad aš džiaugiuosi dėl to, bet ji tau netiko, tikrai.

-Taip neatrodo. Atrodai laiminga tai sužinojusi.

-Man šiandien gera nuotaika, nejau negaliu būti laiminga ir šypsotis?- Kendall žvilgsnis, kuriuo ji į mane pažiūrėjo, buvo tiesiog užburiantis.

- Gali. -Atsakiau ir atsisėdau ant sofos. Netrukus, šalia manęs įsitaisė ir Kendall.

-Gal pažiūrim kokį filmą? -Paklausė manęs Kendall.

- Šiandien aš nenusiteikęs žiūrėti filmą. Gal kitą kartą? Ir jau vėlu, o rytoj iš ryto išskrendu.

-Kur skrisit? -iš karto paklausė manęs.

- Jeigu niekas nepasikeis, į Japoniją.

-Šaunu. Am.. tai gal aš jau eisiu ir leisiu tau išsimiegoti ,gražuoli- pasakė Kendall ir pakilo nuo sofos.

-Gal bent jau galiu tave parvežti į namus? -nežinau ką tada pagalvojau, bet šis klausimas atrodė vienas iš geriausių, kuriuos tik galėjau ištarti.

-Žinoma. -Atsakė Kendall ir abu išėjome pro duris.

Netrukus sėdėjome mano mašinoje ir jau buvome pakeliui į Kendall namus.

-          Tu ją mylėjai?-Kendall paklausė ir mašinoje kurį laiką stojo tyla.

-          Ką?

-          Nu tą…Emilę ar koks ten jos vardas.

-          Taip, bet gal nebekalbam apie ją?- pasakiau Kendall ir toliau vairavau.

-          Kaip nori.

Netrukus įvažiavau į didelį kiemą ir išjungiau mašinos variklį.

-          Atvažiavom.- Tariau ir atsisukęs į Kendall, nusišypsojau.

-          Ačiū, Harry. Gal nori užeiti?

-          Ne,ne. Aš jau važiuosiu.

-          Kaip nori.- Atsakė Kendall ir jau ruošėsi išlipti iš mašinos, tačiau aš, sugriebiau ją už rankos ir greit įsisiurbiau į lūpas. Nė nežinau ar gerai pasielgiau tai padarydamas. Nors gerai pagalvojus, nebeturiu ką prarasti. Jau daug ką ir taip praradau, todėl dabar niekas nebesvarbu. Po kelių minučių atsitraukiau nuo Kendall ir švelniai perbraukiau ranka, per jos plaukus.

-          Um… tikrai nenori užeiti?- Dar kartą manęs paklausė Kendall.

-          Labanaktis.- Tariau ir nusišypsojau.

-          Na gerai.- Atsakė kendall ir dar kartą įsisiubė į lūpas.Po kelių sekundžių atsitraukė ir išlipusi iš mašinos išėjo į namus.

Dar kurį laiką nusekiau ją akimis ir užvedęs variklį, išvažiavau į viešbutį.

Tik grįžęs į viešbutį iš karto ėjau miegoti ir nė nepajutau kaip užmigau.

Kendall P.O.V.

Nors ir turėjau mašiną, tačiau leidau, kad Harry mane parvežtų. Po tokių naujienų, kurias sužinojau aš tapau tokia laiminga ir netvėriau savame kailyje. Harry pagaliau išsiskyrė su ta blonde, todėl dabar atėjo mano eilė. Ir ji net netiko jam. Ji tikrai baisi. Aš nesuprantu, kaip Harry galėjo mylėti tokią prasčiokę.

Harry mane parvežė namo. O mašinoje… ooo…. Aš jį tikrai baigiu išvesti iš proto. Aš nė nesitikėjau, kad tai įvyks taip greitai. Jis mane pabučiavo, o aš, žinoma atsakiau jam tuo pačiu. Viskas vyksta pagal planą.

Parėjau namo ir iš karto nuėjau į savo kambarį. Netrukus į jį įėjo mano sesuo Kylie.

-          Gal bent jau pasibelst galėtum?- paklausiau piktai.

-          Gerai, kitą kartą žinosiu. Tai kaip su Harry? Jau girdėjau visas naujienas, kad jis išsiskyrė su ta Emile. Puiku, Kendall. Viskas veikia.

-          Taip sesut. Aš jį baigiu išvaryt iš proto, tikrai. Ir jis mane pabučiavo.

-          Kąą??? Rimtai??? Na tu ir šaunuolė, pavarai tu.

-          Kendall nebūtų Kendall, jeigu nesugebėtų sužavėti tokio gražuolio. Ir jis bus mano, tikrai.

-          Tikiu. Bet žinai, ta Emilė irgi ne iš kelmo spirta. Nemanai, kad jie vėl susitaikys? Juk dabar tuoj turas ir Harry bus toli nuo tavęs, o ji bus šalia jo.- Kylie kaip niekad susirūpinusiu balsu paklausė.

-          Aš nebijau, nei kiek. Tikrai žinau, kad jis nebebus su ja. O jeigu atsitiktų taip, aš sugalvosiu, kaip vėl juos išskirti.- Atsakiau.

-          Oh yeah. – Tarė Kylie ir nusijuokė.

-          Na gerai sesut, einu miegot. Šiandien buvo tikrai šauni diena.- pasakiau ir nusižiovojau .

-          Labankatis. – Tarė Kylie ir išbėgo iš kambario.

O aš greitai nuėjau į vonią ir nusiprausiau. Grįžusi iš jos iš karto ėjau miegoti.

“Man tikrai pradėjo sektis. O ta Emilė niekada nebeturės Harry. Niekada.Aš jai neleisiu!!!”- Tariau sau tyliai mintyse ir užmerkiau akis. Iš karto užmigau su šypsena veide, nes prisiminiau visus dienos įvykius.