Never say never - Lietuviška fanfiction.

59 DALIS

-          Ėj, nurimk. Aš tikras, kad jam nieko nenutiko ir mes su Niall nuvažiuosime pas jį.- Ramino mane Louis.

-          Gerai, bet turi prižadėti, kad man paskambinsi vos tik kažką sužinosi.- pasakiau jam po ilgų įkalbinėjimų nevažiuoti kartu su Niall ir Louis.

-          Būtinai. – pasakė Louis ir pabučiavo man į kaktą. Šis jo gestas man pasirodė kaip niekad mielas, tačiau mano mintys yra kitur ir jos visiškai sujauktos. Vis mąstau kas galėjo nutikti Hariui ir ar jis sveikas.

-          Ir tiesa, Liam atvežė tavo daiktus iš viešbučio, kuriame buvai apsistojusi prieš tai.- Pasakė Niall kai abu su Louis jau buvo prie durų.

-          Gerai, bet pala..- sustabdžiau juos.- iš kur jūs sužinojot kur aš apsistojusi buvau?- paklausiau.

-          Nebuvo sunku. Ian pasakė. –pasakė Niall.

-          Jūs pažįstat Ian?- nustebau.

-          Žinoma pažįstam. Jis Zayn pusbrolis tik labai labai tolimos giminės. Na, bet dabar mums tikrai reikia važiuoti. Jeigu ko reikės, šauk, nes Zayn su Perrie yra kitame kambaryje.

-          Gerai.- pasakiau ir netrukus kambario durys užsidarė.

Likau viena. Ir wooow, Ian yra Zayn pusbrolis. Na, tai iš ties netikėta. Nors visuomet maniau, kad jie šiek tiek panašūs, bet kad giminės.. niekuomet nebūčiau pagalvojusi. Netrukus į kambarį įėjo Perrie.

-          Hey, kaip tu?- paklausė ji.

-          Dabar gerai, bet aš sumišusi, liūdna, prislėgta ir man baisu. –pasakiau ir pajutau kaip mano akys sudrėko.

-          Ėėėj, viskas bus gerai. – apsikabino mane per pečius Perrie.

-          Ne, nebus. Ką aš darysiu jei jam kas nors nutiks? Aš neišgyvensiu.- sukūkčiojau.

-          Shh…- pasakė ji.- Geriau nurimk ir pakalbėkim.

-          Gerai.- pasakiau ir nusivaliau ašarą.

-          Aš turiu tau kai ką papasakoti, ko tikrai nespėjo tau papasakot Harry, nes kiek žinau tu jam pati neleidai.- pasakė Perrie ir taip pritraukė mano susidomėjimą.

-          Manau jis man viską papasakojo, bet sakyk.- pasakiau.

-          Prieš mėnesį. Pameni kai buvome visi susirinkę pas Harry? Čia tą paskutinį kartą, kai tu kitą dieną turėjai išvykti. Pameni?

-          Taip, pamenu. –pasakiau.

-          Vakarėlio metu Hariui paskambino vienas iš ‘Modest’ narių ir pasakė kai ką, kas jį nejuokais supykdė.

-          Geriau eik prie esmės.- nekantravau sužinoti.

-          Jam buvo liepta išsiskirti su tavimi. Tai buvo per daug. Per daug ne tik jam, bet ir mums visiems. ‘Modest’ visuomet reguliuoja vaikinų gyvenimus, tačiau mums su Zayn kol kas pavyko to išvengti. Na, bet Hariui ne ir kitą dieną spaudoje pasirodė įvairios antraštės, kad Harry yra išsiskyręs, Harry su kita išėjo iš viešbučio ir taip toliau. Visa tai netikra ir jis niekuomet net nebūtų pagalvojęs apie skyrybas su tavimi. Jis myli atve kaip ir tu jį, tiesa?

-          Ou my goosh, kodėl aš nežinojau to ankščiau? Aš buvau tokia kvaila, kad patikėjau spauda ir visais kitais dalykais. Aš net nebandžiau paklausyti Hario, kai jis bandė su manimi kalbėtis. Ir taip, aš myliu jį, aš apgailėtinai myliu jį. –pasakiau jai ir galiausiai kai visa tai sužinojau, nuo mano širdies nuriedėjo didelis akmuo, kuris kankino mane jau ilgą laiką. Ir taip, aš tikrai myliu jį. Dabar myliu jį vis labiau ir labiau.

-          Taip kur kas geriau.- nusišypsojo Perrie.

-          Mano gyvenimas prieš jį buvo, toks paprastas ir aiškus, o dabar po jo jis tiesiog… jis tiesiog tapo geresnis ir tuo pačiu dar labiau neaiškus. Aš niekuomet negaliu žinoti kas manęs laukia po valandos, dienos ar savaitės. Kaip ir dabar. Aš jaudinuosi sėdėdama čia ir visai nežinodama kas nutiko Hariui. Aš bijau, kad kai Louis man paskambins, jis gali pasakyti ką nors blogo, bet aš noriu tikėti kad taip nebus.

-          Žinoma, kad taip nebus. Viskas bus gerai ir pagaliau viskas sugrįš į senas vėžias. Ar sugrįš?

-          Žinoma. Dabar aš jį myliu dar labiau ir aš negaliu patikėti, kad buvau tokia pikta jam ir neleidau visko paaiškinti jam pačiam.

-          Bet dabar tu žinai tiesą. Ir pagaliau tu vėl būsi laiminga, kaip ir Harry. Žinai, kai jūs būnat atskirai, tampat pačiais nelaimingiausiais žmonėmis. Aš rimtai.- nusijuokė Perrie.

-          Aš nežinau. – nusijuokiau taip pat.

-          Pasiilgau tavo juoko. Pasiilgau tos senosios Emilės. Laimingos Emilės ir man atrodo, kad ji grįžo.- pasakė Perrie.

-          Manau, kad ji grįžo.

-          Whooaaah whooaaah whoaah! Nenorėjau nutraukti tokio linksmo mergaitiško momento.- nusijuokė Zayn kai įėjo į kambarį ir mes abi su Perrie atsisukom.

-          Viskas gerai, pagaliau grįžo senoji Emilė.- nusišypsojo Perrie.

-          Šaunu. Man patinka kai ji būna laiminga. Um… ir tu jai pasakei?- paklausė Zayn

-          Taip. Dabar ji viską žino.

-          Šaunu. Na, o kad dar labiau pradžiuginčiau, tai Hariui viskas gerai. Vaikinai sumokėjo kažkokiam vyrui į kurio mašiną įvažiavo Harry ir dabar jie grįžta.- pasakė Zayn.

-          Rimtai?- surėkiau iš laimės.

-          Taip. Jis sveikas ir gyvas, tad tau nereikia jaudintis. O dabar kol mūsų tik tiek yra vienas dalykas.- pasakė Zayn.

-          Koks?- abi su Perrie pasakėm vienu metu.

-          Po savaitės Louis gimtadienis ir manau reikia kažką sugavoti dėl to.

-          Oh… bet aš rytoj skrendu antgal į San Franciską ir nežinau ar spėčiau atskristi iki Louis gimtadienio.- pasakiau.

-          Spėsi. Tikrai spėsi.- pasakė Zayn.- Um.. tai gal aš eisiu pažiūrėti ar jie atvažiavo, o jūs dar pakalbėkit.- pasakė Zayn ir išėjo.

-          O kaip dėl vaiko? Kaip dabar viskas bus?- paklausė Perrie vos tik Zayn išėjus.

-          Nežinau. Sugalvosiu kai būsiu San Franciske.

-          Tikiuosi kad priimsi gerą sprendimą.- nusišypsojo ji.

-          Galbūt.

-          Gerai, aš taip pat jau eisiu, o tu turėtum šiandien pakalbėti su Harry apie viską.- pasakė Perrie.

-          Taip, žinau. Privalau.

Perrie išėjo. Likau vėl viena tuščiame kambaryje. Mano širdis dabar šokinėja iš laimės kai žinau, kad išsiskyrimas buvo netikras, o Hariui viskas gerai. Tai tikrai yra geriau negu gerai ir pagaliau aš vėl šypsausi. Taip, tas reikalas su vaiku iš ties dar vis gąsdinantis, bet manau man pavyks priimti gerą sprendimą ir šį kartą kartu su Hariu. Ir kaip šaunu, kad pagaliau viskas pradėjo klostytis puikiai. Neužilgo prasivėrė kambario durys ir į kambarį įėjo Harry, o aš nieko nelaukdama puoliau jam į glėbį.

-Harry!!!!!!!! – sušukau ir stipriai apsikabinau. Spėju, jis dabar liko nieko nesupratęs, bet man nerūpi. Paaiškinsiu jam viską vėliau.

******************************************

OMG, dar niekada gyvenime nesikūrė taip sunkiai, kaip dabar. Manau ši dalis pati lieviausia iš visų, bet kitai daliai turiu daug minčių ir tikiuosi jos bus geresnės. Taigi, laukiu jūsų komentarų nes man tikrai jų reikia ir VOTE žinoma :)