Never say never - Lietuviška fanfiction.

24 DALIS

Rytas... Jis, šiandien buvo kitoks nei ankstesni. Ir tai tikrai ne dėl to, kad gulėjau vis dar Harry glėbyje ir galėjau užuosti jo nerealius kvepalus. Rytas buvo kitoks. Kambaryje tvyrojo ramybė, kuri net kartais mane baugindavo. Dabar aš tikrai jaučiuosi laiminga. Mano gyvenimas pasikeitė, jis įgavo daugiau spalvų. Ir man tai patinka.

Atsikėliau anksti, nes miego visai nebesinorėjo. Dar kelias valandas stebėjau savo gražuolį miegantį. „Jis tikrai mielas kai miega“- tariau sau mintyse ir net pati nepajutau, kaip nusišypsojau. Buvo gaila jį žadinti, todėl nieko nelaukusi pradėjau ieškoti savo rūbų. Oh... tiesa, juk ne savame kambaryje miegojau. Netrukus, mano akis užkliudė Harry marškiniai, kurie buvo padėti ant stalo. „ Tiks ir šie“- tariau sau mintyse ir tik juos apsirengusi, išėjau tyliai iš jo kambario ir nulipau į apačią.

Nuėjau į virtuvę ir atsidariau šaldytuvą. Šiaip niekuomet nebuvau iš tų ,kuri mėgsta daug valgyti, priešingai, aš valgau labai mažai. Žinau, tai blogai, tačiau aš tokia.

Išsitraukiau iš šaldytuvo visokiausių vaisių ir pasidariau vaisių salotų, kurias visuomet mėgau. Taip pat užsikaičiau kavos ir atsisėdusi prie stalo pusryčiavau ir naršiau „Twitter‘yje“.

„Oh... fanės tikrai manęs nemėgsta“- tariau mintyse, peržvelgdama akimis ,visus fanių postus. Netrukus suskambo mano telefonas. Skambino Louis.

-          Hey.- pasigirdo linksmas Louis balsas, kuris šiandien jau nebebuvo toks kaip vakar. Jis atrodė iš ties geros nuotaikos.

-          Sveikas.

-          Tik norėjau pranešti, kad šiandien išskrendam į LA ir, kad paskubėtumėt, nes lėktuvas jau popiet.

-          Gerai, Louis, žinosiu.

-          Iki.

-          Iki.- atsakiau ir padėjau savo telefono ragelį.

Neužilgo išgirdau, kaip Harry leidosi laiptais žemyn ir netrukus jau buvo virtuvėje.

-          Labas rytas, gražuole.- Tarė Harį ir pabučiavęs, priėjo prie šaldytuvo.

-          Sveikas.

-          Ką valgyt turim?- Pasakė Harį ir atsisuko į mane, netrukus jis pradėjo juoktis.

-          Kas???- tariau,  nes nesupratau iš ko jis juokiasi.

-          Mano marškiniai... jie atrodo puikiai.- Harry buvo nustebęs, kad aš juos dėviu.

-          Oh.. tu dėl to. Man jie patinka.- atsakiau.

-          Ir tinka.

-          Yra salotų.- parodžiau į dubenį ir pastūmiau arčiau Harry.

-          Puiku.- Tarė Harry ir atsisėdęs pradėjo valgyti.

-          Skambino Louis.- tariau.

-          Ką sakė?

-          Šiandien išskrendam į LA.- pasakiau ir pamačiau ,kaip jo veidas nebeatrodė toks linksmas.

-          Puiku.- Atsakė ir toliau valgė.

-          Kas nutiko?- paklausiau.

-          Viskas gerai, nesirūpink.

-          Harry, juk aš matau, kad kažkas negerai. Pasakyk man?

-          Tiesiog, vėl turas ir vėl visi važinėjimai po visokiausias šalis. Tai tikrai vargina.

-          Bet dabar aš būsiu šalia. Viskas bus kitaip. – pasakiau ir nusišypsojau.

Netrukus išgirdau kaip kažkas paskambino į duris.

-          Aš atidarysiu. – pasakė Harry ir nuėjo atidaryti durų.

„Oh, tikiuosi, kad niekas nesumanys ateit čia, nes aš tik su marškiniais.“- tariau mintyse ir toliau naršiau „Twitter‘yje“.

Netrukus į virtuvę įžengė Monika. „ Tik to man ir tetrūko iki pilnos laimės... O aš net neapsirengusi“

-          Sveiki... Am... gal aš ne laiku? – Tik įėjusi, paklausė Monika.

-          Ne, viskas gerai, prisėsk. – Atsakiau ir atsipašiusi nuėjau į savo kambarį persirengti, o Harry palikau su Monika.

Neužilgo grįžau ir įsitaisiau ant sofos.

-          Šiandien turas ir mes su Niall atvažiavom jūsų paimti.

-          Šiaip Harry turi mašiną ir mes patys galėjom nuvažiuoti į oro uostą. – pasakiau ir nusišypsojau.

-          Taip, žinau, bet Niall skambino Harry visą rytą, o lėktuvas už kelių valandų.

-          Kaip tai? Tai kiek dabar valandų?- paklausiau.

-          11:45am.- įsiterpė Harry.

-          O kada lėktuvas?- paklausiau

-          Už dviejų valandų.

-          Okey, mes tuoj. Pasakiau ir paėmusi Harry ranką, nusitempiau į viršų.

-          Mes pavėluosim. O aš net nesusidėjau drabužių. – Viską greit susakiau Harry.

-          Nurimk. LA galėsi nusipirkti jų, o dabar susidėk visus reikalingiausius daiktus ir važiuojam.

-          Kaip pasakysi, gražuoli.- Pasakiau ir švelniai pabučiavau.

Tik įėjusi į kambarį, išsitraukiau lagaminą. Ir į jį susimečiau pačius reikalingiausius daiktus ir rūbus.

Už keliolikos minučių, visi jau sėdėjome Niall mašinoje ir važiavome į oro uostą.

Netrukus jau buvome ten ir perėję visus kontrolės postus jau sėdėjome lėktuve.

Skrydis buvo toks ilgas. Dar niekada nesu skridusi taip ilgai lėktuvu.

Visą laiką sėdėjau šalia Harry ir mes daug kalbėjomės. Net pradėjom kurti savo ateities planus, o jie, tiesą sakant yra labai mieli.

Taip pat niekaip negalėjom atsistebėti Niall ir Monikos šiltais santykiais. Jie kartu iš ties atrodo nuostabiai.

Po 12 valandų nusileidome ir jau jau buvome LA.

LA - Los Andželas