Never say never - Lietuviška fanfiction.

6 DALIS

Atidariau duris, o ten kambarinė su gėlių puokšte ir kažkokiu voku.

-         Labas vakaras, čia jums, prašė perduoti.- pasakė kambarinė ir padavė puokštę rožių ir voką.

-         Sveiki. -paėmiau gėles ir voką, dar norėjau paklausti nuo ko tai, bet kambarinė greitai išlėkė, net nespėjus tai, ištarti.

Uždariau duris, greit susiradau vazą, pripyliau vandens, pamerkiau gėles ir pasidėjau jas prie savo lovos. “Jos iš ties gražios, bet nuo ko?”- pradėjau galvoti.

Nuėjau į svetainę ir atsisėdusi ant sofos, pasiėmiau voką, kuriame buvo laiškas. Jį atplėšiau, o jame buvo parašyta:

„Nežinojau ką nupirkti ,bet tikiuosi, kad patiks. Harry S.“

Harry padovanojo man gėles. Hm... keista. Dieve, tai dar keisčiau nei prieš tai. Ir kodėl jis pats jų neįteikė, o paprašė kambarinės?. Ne.. kažkas man čia nesiriša. Nesiriša ir tai, kad gėlės yra nuo Harry. Paskutiniu metu mano gyvenimas pasidarė dar keistesnis nei prieš tai. Viskas tapo per daug chaotiška.

 Ilgai mąsčiau, kol vėl mano mąstymus pertraukė beldimas į duris. “Ah... nejau vėl kambarinė?” -mintyse pagalvojau ir nuėjau prie durų, o ten stovėjo Harry.

-         Hey.

-         Labas, užeik.

Jis įėjo į kambarį ir atsisėdo ant sofos.

-         Patiko dovana? -su šypsena veide, paklausė Harry.

-         Taip, tik, kad labai keista. Negalėjai pats man jų įteikti, o paprašei kambarinės, kuri ir tai greitai pabėgo?- nusijuokiau.

-         Galėjau, bet man taip geriau.

-         Gerai jau, gerai. Nebeklausinėsiu daugiau, be to, labai gražios jos.

-         Šitoje srityje, aš profas- nusijuokė

-         Gerai „profe“ -aš taip pat nusijuokiau- gal nori kavos ar arbatos, kažko?- paklausiau.

-         Man tiks, bet kas.

-         Gerai, tada palauk čia, aš tuoj grįšiu.

Nuėjau į virtuvę, užkaičiau kavos ir po kelių minučių sugrįžau pas Harry su padėklu ir kava. Padėjau padėklą ant stalo.

-         Na, tai pasiruošusi rytojaus skrydžiui?

-         Lagaminus jau susidėjau, tai vadinasi, pasiruošiau. –nusijuokiau.

-         Tai puiku. Aj, norėjau tavęs paklausti. Gal žinai kas šiandien vyksta su Niall ir Monica?

-         Žinok, pati norėčiau tai žinoti, bet...

-         Niall šiandien labai keistas, bet jau numanau, kas vyksta.

-         Kas, kas? -pradėjau kamantinėti.

-         Aš mačiau, kaip Niall žiūrėjo į Monicą, kai tik jūs atėjot. Ir galiu pasakyti tik vieną. Jie vienas kitam simpatizuoja, todėl nėra ko stebėtis.

-         Tiesą sakant, ir aš tai pastebėjau, kai grįžau namo.

-         Bet jie atrodo mielai kartu ir aš net nepamenu, kada paskutinį kartą mačiau Niall laimingą. Manau, tai tik į gerą.

-         Ir kodėl aš šiandien sutinku, su visais tavo žodžiais.?? – nusijuokiau.

-         Galbūt todėl, kad mes, suprantam vienas kitą.

Aw...Po šitų Harry žodžių, net šiurpuliukai perbėgo, per kūną.

Visą vakarą kalbėjom, sužinojau labai daug įdomių dalykų, ne tik apie Harry, bet ir apie grupę. Jaučiu, kad galiu juo pasitikėti, o jis manimi.

-         Tai galbūt aš jau eisiu, jau vėlu.

-         Am.. gerai.

Atsisveikinau su Harry.

Nuėjau į dušą, grįžusi, iš karto ėjau miegoti. Ir nė nepajaučiau kaip merkiasi mano akys. Užmigau.