Never say never - Lietuviška fanfiction.

42 DALIS

Jau paryčiais grįžome į viešbutį, tačiau jame ilgai neužsibuvome. Tik pasiėmėme savo daiktus ir su visais lagaminais vėl išvažiavome. Tik šį kartą į oro uostą.

Praėjome visus kontrolės postus ir jau sėdėjome lėktuve, kuris skrido į Londoną. Buvau žiauriai pavargusi, nors ir miegojau autobuse, bet jame nebuvo taip patogu, o miego trūkumas darė mane labai irzlią. Tad šiek tiek užsnūdau.

Atsikėliau tik lėktuvui jau leidžiantis.  Visas tas valandas miegojau atsirėmusi į Harry.

-          Miegančioji gražuolė pagaliau pabudo. – Šmaikščiai pasakė Harry.

-          Nepabudau.- atsakiau ir apsimečiau, kad vis dar miegu.

-          Juk žinau, kad nemiegi.- Pasakė Harry ir paglostė mano plaukus.

-          Tu gal nežinai, kad miegančiųjų gražuolių taip paprastai negalima pažadinti? – Paklausiau atmerkusi akis, bet netrukus vėl jas užmerkiau.

-          Oh.. tiksliai. – Pasakė Harry ir mane pabučiavo. Staiga atmerkiau savo mėlynas akis ir pažvelgiau į garbaniaus žalias.

-          O dabar labas rytas. – Nusijuokiau.

-          Tai tu iš tikrųjų norėjai šito? –paklausė manęs Harry.

-          Ahaa.-atsakiau.

-          Kitą kartą tiesiog paprašyk. – Pasakė Harry ir pažvelgė pro langą.

-          Harry.- Ištariau tyliai jo vardą.

-          Taip. – Jis atsisuko į  mane į pažiūrėjo į mane savo labai mielu žvilgsniu.

-          Tai aš dabar prašau.

-          Be problemų. – Pasakė garbanius ir man nespėjus net sureaguoti, pajaučiau jo lūpas ant savųjų.

Tą akimirką man buvo visiškai nesvarbu, kad aplinkui mus sėdi kiti grupės nariai, jų merginos, Paul ir visa kūrybinė grupė.

Ankščiau aš niekuomet nesibučiavau viešai, kai kiti mato. Nes tai ne man.

Taip, aš esu be proto drovi ir ši savybe mane labai erzina, tačiau Harry... Jis yra vienintelis vaikinas, kuris priverčia pamiršti šią kvailą savybę. Ir tai man labai patinka.

Lėktuvas nusileido. Visi nuėjome pasiimti savo daiktų ir išvažiavome namo.

Važiavome su taxi, tad reikėjo šiek tiek palaukti. Kažkur už 10 minučių atvažiavo taxi ir mes, kartu su Harry išvažiavome namo.    

Oh.. tiesa. Į tuos namus, kuriuose buvau labai senai ir turbūt net pamiršau kaip jie atrodo.

Automobiliui sustojus, Harry sumokėjo taksistui ir abu pasiėmę lagaminus įėjome į kiemą.

Kieme pamačiau tą patį vaizdą: tas pats didelis ir erdvus baseinas, tas pats mielas suoliukas prie gėlynų. Niekas nepasikeitė. Net mano ir Harry santykiai, atrodo, kad nė nebuvo pajudinti. Tačiau dabar viskas pasikeis. Viskas pasikeis jau nuo šiandien. Aš privalau pasakyti Hariui, kad išvykstu. Ir jei kuo ilgiau atidėliosiu viskas taps dar sunkiau, negu yra dabar.

Pagaliau įžengėme pro namo duris. Svetainėje pastačiau savo lagaminus ir nuėjau atsisėsti ant sofos ir ištiesiau kojas. „Ah.. tos kelionės pradeda varginti“- pasakiau sau tyliai mintyse ir vėl apie kažką užsimasčiau. Netrukus mano mąstymus nutraukė Harry.

-          Šiandien tu tikra miegančioji gražuolė. – Nusijuokė garbanius.

-          Ką? Kur? Kas? – pasimečiau.

-          Nurimk, tu vėl užsisvajojai. Ir regis, aš tam sutrukdžiau. Ir apie ką tiek galvoji visą dieną? – paklausė manęs Harry ir atsisėdo šalia.

-          Privalau tau kai ką pasakyti. Bet aš labai bijau kas bus po to, todėl visą dieną delsiau, tačiau dabar aš nebegaliu kentėti. – Pasakiau Hariui ir pažiūrėjau įdėmiai į jį.

-          Aš klausau. Ir tikrai nemanau, kad kas nors gali po to pasikeisti. Visada tave mylėsiu. – Šie jo žodžiai glostė man širdį, tačiau baimė vis dar nedingo.

Greit pribėgau prie lagamino ir ištraukiau laišką.

-          Kas čia? – susidomėjęs paklausė Harry.

-          Tu turi tai perskaityti. – padaviau jam laišką ir vis dar įdėmiai žiūrėjau į jį.

Netrukus Harry baigė skaityti.

-          Tai tai...- jis nepabaigė pasakyti tai, ką norėjo. O aš niekaip negalėjau suprasti ar jis džiaugiasi ar nuliūdo dėl to. Mano mintys tapo visiškai sujauktos.

Tai va, nauja dalis. Kelis kartus vis keičiau šios dalies įvykius, tačiau šis variantas pasirodė man pats geriausias. Ir šiai daliai labai norėčiau kuo daugiau jūsų išsamių atsiliepimų ar pastebėjimų, ko nors. Nes man tai yra iš tiesų svarbu. Ir dar, jeigu turit kokių pasiūlymų šiai istorijai, taip pat labai laukiu, nes paskutiniu metu man su kūryba sunkiai sekasi, nes prie vienos dalies prasėdžiu po kelias valandas, o norisi sukurti tikrai kažką tokio įsimintino ir gero.