Never say never - Lietuviška fanfiction.

52 DALIS

-          Oh… maniau, kad aš čia viena.- pasakiau atsisukusi į tamsiaplaukį vaikiną.

-          Aš taip pat maniau ir beje, aš Jake. – pasakė vaikinas.

-          Emilė.- pasakiau jam savo vardą ir nusišypsojau.

-          Malonu susipažinti. Tai kodėl tu čia? Užplūdo blogos mintys ar kažkas panašaus? – paklausė vaikinas ir atsisėdo šalia.

-          Taip, kažkas panašaus.- nedrąsiai pasakiau.

-          Man taip pat. Visuomet čia ateinu, kai užplūsta blogos mintys. Muzika, man tarsi raminamieji.- šyptelėjo Jake.

-          Mmm.. kuo groji? – paklausiau, nes jis mane iš tiesų sudomino.

-          Gitara. Buvau atėjęs čia ir ankščiau, tačiau nenorėjau tau trukdyti.

-          Pagrok ką nors.- paprašiau.

-          Um.. na gerai.- pasakė vaikinas ir netrukus pradėjo groti. Tai skambėjo tiesiog tobulai. Net nerandu žodžių, kuriais galėčiau apibūdinti tą muziką. Galėčiau jos klausytis ir klausytis. Netrukus vaikinas baigė groti ir nusijuokė, kai pamatė, kad tai mane tiesiog užhipnotizavo.

-          Tai buvo nuostabu.- sugebėjau tik tiek ištarti.

-          Ačiū. Na, tai aš gal jau eisiu ir leisiu tau pagroti.- pasakė Jake ir jau ruošėsi išeiti.

-          Ne, pasilik. Man tikrai praverstų kažkieno draugija.- pasakiau.

-          Na gerai. – pasakė vaikinas ir pasiliko su manimi.

Per tą laiką, kol buvome salėje spėjau nemažai sužinoti apie jį. Jis iš tiesų šaunus vaikinas. Sužinojau, jog ir jis studijuoja žurnalistiką, o laisvalaikiu kartais būna netgi reporteris. Abu atradome tiek daug bendro.

Po kelių valandų sėdėjimo salėje, abu išėjome pasivaikščioti. Oras šiandien tikrai nelepino, tad nuėjome į kavinę ir užsisakėme kavos išsinešimui, kuri mus sušildė.

Iš tiesų, niekuomet nemaniau, kad galėčiau su kuo nors šitaip linksmai bendrauti ir, rodos, man pavyko užsimiršti. Jis iš ties šaunus vaikinas.

-          Na, tai aš jau eisiu. – pasakė Jake, kai jau buvome prie pat mano bendrabučio.

-          Oh.. gerai. Man buvo iš tiesų linksma.- pasakiau.

-          Man taip pat. Ir klausyk, gal norėtum dar kada susimatyti, o gal rytoj tave nuvežti į paskaitas? Girdėjau nuo rytojaus turėtų atšalti.- pasisiūlė Jake.

-          Būtų šaunu dar su tavimi susitikti. – pasakiau.

-          Gerai, tuomet ryto užlėksiu pas tave 8:00.

-          Aha. – pasakiau.

Abu atsisveikinome ir apsikeitėme telefono numeriais.

Grįžau į kambarį ir išsitiesiau ant savo minštos lovos. Buvau be proto pavargusi. Visa laimė, kad dėstytojai šiandien neuždavė nieko atlikti individualiai, todėl galiu ramiai nieko neveikti.

Rytas. Pabudau nuo ryškių saulės spindulių, kurie skverbėsi pro baltas užuolaidas. Saulė apšvietė visą kambarį. Išlipau iš lovos ir pažiūrėjau į Jade‘s lovą. Jos vis dar nėra ir vakar ji negrįžo. Kažin kur ji?