Never say never - Lietuviška fanfiction.

31 DALIS

Vis dar Louis p.o.v :)

Važiuodamas pas Harry vis galvojau ką jam sakysiu. Įvairios mintys lindo į galvą, tačiau dabar norėjau išsiaiškinti tik vieną dalyką, kas nutiko, kad jis taip greitai pasikeitė. Ir mielas, bei nuoširdaus vaikinas dingo .

Buvau piktas, kai Emilė man papasakojo apie jo poelgius, bet aš privalau išlikti ramus. Nors tiesą sakant, man retai, kada pavyksta būti ramiam, kai sužinau kažką tokio, kas mane rimtai supykdo.

Atvažiavau pas Harry ir išlipęs iš mašinos, greitais žingsniais ėjau į jo namus. Netrukus jau stovėjau prie durų ir paspaudęs skambutį, laukiau, kol Harry atidarys duris. Netrukus jis jas atidarė.

- Pas mane čia susirinkimas ar ką? Dar pasakyk, kad dėl to pačio dalyko atvažiavai? - paklausė manęs Harry ir aš, nusiovęs batus nuėjau į svetainę. O joje radau Zayn su Perrie ir Niall.

- Sveiki visi.-Tariau tik įėjęs į svetainė ir atsisėdau.-Am.. Harry, ką turėjai galvoje, sakydamas, kad dėl to pačio?-paklausiau, nes tikrai nesupratau, ką jis turėjo galvoje sakydamas: “dėl to pačio.”

-Šiaip nežinau dėl ko čia atvažiavai ir kas per skubūs reikalai tave čia atvedė. Bet dabar,visi čia dėl tos Emilės 'parinas'. Žinot,'užknisot'!! Nejau aš negaliu niekam nesiaiškinęs,priimt savo sprendimų. Ir po galais, čia yra mano ir jos reikalas. Tai yra mūsų gyvenimai. O dabar visi aplinkui tik ir klausinėja:" Kodėl tu ją išdavei?, ką ji tau padarė?, kodėl ją šitaip įskaudinai ir taip toliau..." Ir Louis, aš nesikišau į jūsų santykius su Ele, kai išsiskyrei tai kodėl tau kištis į manuosius? - Harry buvo tikrai piktas. Aš stengiausi jį suprasti, bet neįstengiau. Aš vis dar pykau dėl jo poelgių. Juk jis mano geriausias draugas, o dabar, rodos, kad jo nebepažįstu. Jis pasikeitė.

-  Kad ir koks piktas dabar čia bebūtum, tai nepakeis fakto, kad tu pasielgei iš ties “kiauliškai”. O tau nekyla noras atsiprašyti Emilės, už tai ką šiandien jai prikalbėjai?- paklausiau.

- Kaip suprasti?- Perrie įsiterpė.- Harry, ką tu jai prikalbėjai?- ji buvo iš ties pikta.

- Oho… kaip matau ji jau ir savo asmeninį advokatą įsitaisė. Louis, o tau negaila pavyzdžiui Elės. Dabar tu “mėtaisi” su mano buvusia mergina, nors su savąja išsiskyrei dar prieš kelias savaites. – Harry vėl pradėjo išsidirbinėti ir norėdamas man “įgelti”, priminė mano praeitį.

- Man jau to gana!!- sušaukiau ir atsistojęs trenkiau Hariui į veidą kumščiu. Jis parkrito. Tačiau netrukus atsistojo ir prisidengęs lūpą pirštų galiukais pasakė:

- Kas tau darosi? Tu gal nesveikas? Juk tiesą pasakiau, dabar tu bandai nuvilioti mano merginą. O už tiesą, visi pyksta.- Harry mėgavosi kiekvienu ištartu savo žodžiu.

- Aš nenuvilioju jos nuo tavęs, tai tu man ją tiesiog atidavei.- Atsakiau ir nė pats nesupratau ką pasakiau. Pasakiau visišką nesąmonę.

- Pala, pala. Tai dabar tu… ir Emilė…- Niall sėdėjo ir negalėjo patikėti.

- Tai netiesa. Mes tik draugai. Nieko daugiau.- Atsakiau.

-Gerai, man jau užteks šitų cirkų. Louis, geriau išeik. Aš prašau. Nenoriu su tavimi veltis į muštynes, nors ir turiu tokią teisę, tu nuviliojai mano merginą.- Harry pasakė.

- Tai čia tu nesveikas, Harry. Aš niekada jos nuo tavęs nenuviliojau.- Atsakiau ir išėjau iš jo namų.

Netrukus sėdėjau mašinoje ir važiavau atgal į savo butą, kuriame manęs jau laukė Emilė.

Emily P.O.V

Aš jau sunerimusi. Louis negrįžta jau gal kelias valandas. Nė nežinau ką ir galvoti. Labiausiai bijau, kad jis nepadarytų ko nors kvailo. Šis galvojimas mane tiesiog gąsdina. Bet aš bandau atsiriboti nuo blogų minčių, aš stengiuosi.

Nuėjau į dušą, nusiprausiau. Vėliau susiradau mėlynos spalvos suknelę ir juodus aukštakulius. Apsirengiau, pasidažiau ir susigarbanojau plaukus.

“Hm… liko tik aksesuarai.”- tariau sau mintyse ir priėjau prie dėžutės, padėtos ant stalo, su mano papuošalais. Susiradau dailius auskarus, grandinėlę ir niekaip negalėjau rasti apyrankių. O juk jų aš turėjau turbūt daugiausiai. “Matyt, palikau visas pas Harry, bet ten aš niekada nebegrįšiu.”- tariau sau mintyse.

Jau buvau praradusi visas viltis ir nebesistengiau taip intensyviai ieškoti apyrankės, kurios man labia reikia. Todėl padėjau dėžutę ir netrukus ant žemės pamačiau savo bizgančią apyrankę. Ji man puikiai tiks šiam vakarui.

Susiruošusi, atsisėdau ant sofos ir laukiau Louis. Vis negalėjau nustoti žiūrėti į savo apyrankę. Ji atrodė tobulai. Tačiau blogiausia yra tai, kad būtent šią apyrankę man padovanojo Harry. Taip, galbūt keistai atrodo iš šalies, kad aš ją dėviu, bet problema tame, kad kitas palikau pas Harry, o liko tik ši. Ir nors skaudu visa tai pripažinti, bet aš vis dar myliu ir ilgiuosi Hario.

Neužilgo išgirdau durų skambutį ir iš karto puoliau bėgti atrakinti durų. Už durų stovėjo Louis.  Tik jį pamačiusi, iš karto puoliau į glėbį.