Ji buvo su... Niall? Whaaaat? Kas per... -pamaniau mintyse, kaip tai suprast? Monica ir Niall. Gerai, turiu būti draugiška ir neparodyti nuostabos. Įėjau į kambarį ir jų žvilgsniai i6 karto nukrypo į mane.
- Sveiki, ką čia veikiat? - Iš karto paklausiau, tik įėjusi į kambarį.
- Labuka, aj Niall pasakoja apie grupę ir kitokius labai juokingus dalykėlius. Nori, gali prisijunkt ir paklausyt?- iš karto atsakė Monica.
- Jo, tikrai,Emile atsisėsk čia, prie mūsų. Dar susipažinti norėčiau...- pasakė Niall.
- Aj.. gal praleisiu tą susipažinimo dalyką, bus dar laiko, manau. O dabar, jums leidus, eisiu į savo kambarį.
- Na, kaip nori. -pasakė Niall ir nustatęs liūdną veido išraišką žiūrėjo į mane.
- Na, tai aš jau eisiu.
- Emile!-sušuko Monica, kai jau dariau savo miegamojo duris- Niall pakvietė mane į restoraną ir mes neužilgo važiuosim. Gali manęs nelaukti ir eiti miegoti. Aš turiu raktus.
- Būtinai -įėjau į kambarį ir uždariau duris
Atsiguliau į lovą ir dar, gal kokias 10 min girdėjau Monicos, bei Niall juoką. Mintyse iškilo daugybe klausimų. Kada jie spėjo taip gerai susibendrauti? Monica ir Niall?
Tačiau ano mintis pertraukė telefono skambutis. Nežinomas numeris? “keista” – pamaniau mintyse, ir atsiliepiau.
- Sveika. Tai Harry- pasigirdo šiek tiek kimus Harry balsas.
- O... labas
- Ką veiki? Ir gal žinai kur Niall, jis jau ilgai nepasirodo, mums neramu.
- Am.. kol kas, nuobodžiauju. O dėl Niall, galit nesirūpinti, jis su Monica išvažiavo į restoraną.
- Hm.. mat kaip.. Tai tu dabar viena?
- Aha..
- Norėčiau tau palaikyti kompaniją, bet dabar nelabai galiu. Gal 7:00 pm galėčiau pas tave atvažiuoti?. Bus linksmiau, manau.
- Gerai, kodėl gi ne.
- Na, tai tada iki, susimatysim 7:00pm
- Iki.
Baigėm pokalbį, o aš vėl pasinėriau į savo apmąstymų karalystę. Harry atvažiuos pas mane? Harry? That‘s impossible. Jis manimi taip rūpinasi, bet kodėl? Tai tikrai negali būti dėl to, kad gyvensiu kartu su juo. Žodžiu, tai tikrai keista.
Baigiau galvoti ir nusprendžiau, kad reiktų susidėti visus savo daiktus, nes ryt išskrendame. Išsitraukiau lagaminus, išsiėmiau iš spintos rūbus, pasilikau tik tuos, su kuriais ryt skrisiu.
Viską susidėjau. Pastačiau lagaminus prie durų ir nuėjau į virtuvę. Užsikaičiau kavos ir už kelių minučių išgirdau beldimą į duris.
أنت تقرأ
Never say never - Lietuviška fanfiction.
أدب الهواةVisuomet žinojau, ko noriu iš gyvenimo. Aš visuomet buvau ta, kuriai gyvenimas negaili beveik nieko. Beveik. Sakau beveik, nes, kad ir kokia laiminga aš bebūčiau, aš niekuomet neturėjau meilės, kurios man trūko labiausiai. Taip, vaikinų mano gyvenim...
