Never say never - Lietuviška fanfiction.

85 DALIS

Never Say Never

85 DALIS

Aš nežinojau ką atsakyti. Akyse prisikaupė daug ašarų ir viskas manyje tarsi sukilo. Buvau be proto laiminga. Tą akimirką atrodė, kad viskas, kas anksčiau mane slėgė, tiesiog pranyko. Norėjau šaukti iš laimės. Taip, taip, taip ir dar kartą taip!

- Taip, Hari! – puoliau jam į glėbį ir jis mane stipriai apkabino ir pabučiavo. Aplinkui girdėjau kitų keleivių aplodismentus ir sveikinimus. Esu tikra, kad tai mano žmogus su kuriuo tikrai praleisiu visą savo likusį gyvenimą. Ir gyvenimas taisosi. Tikrai. Tuo net neabejoju.

- Tai geriausia diena mano gyvenime, mažyte.- sukuždėjo tyliai į ausį jis man.

- Mano taip pat.- nusišypsojau.

- Bus nuostabu, kai pagaliau galėsiu tave vadinti Emile Styles.- Haris nusijuokė.

- Man bus didžiulė garbė būti tavo vienintele. Dabar viskas bus kitaip ir pagaliau aš tokia laiminga.- nenustoju džiaugtis viskuo, kas įvyko.- kada mes visa tai pranešime kitiems vaikinams ir šeimos nariams?- paklausiau.

- Manau, kad kai įsikursime viešbutyje, būtinai kažką sugalvosime dėl šito.- jis pabučiavo man į kaktą. Tai buvo vienas iš mieliausių dalykų, kuriuos jis dažnai daro. Pasijaučiu lyg maža mergytė, bet man tai patinka. Su Hariu jaučiuosi labai saugi ir labai laiminga. Tik būdama su juo, aš galiu jaustis tokia laiminga. Bet kuo daugiau galvoju, pradedu suprasti, kad viską, kas buvo įvykę tarp manęs ir Zayn, turiu kuo greičiau papasakoti Hariui.

- Turiu tau kai ką papasakoti.- pasakiau Hariui.- tai dėl Zayn.

- Aš klausau.- jis šiek tiek įsitempė.

- Kai mes buvom išsiskyrę, Zayn dažnai buvo su manimi ir jis pradėjo man kažką jausti. Žinau, tai baisu, nes jis turi Perrie. Ar bent turėjo. Bet esmė ta, kad aš jam niekuomet nieko nejaučiau ir nejausiu. Kaltinu save už tas kelias silpnumo akimirkas su juo, bet tai ne tas pats, kas būna su tavimi.

- Emi, eik prie esmės.- jis paragino.

- Jis buvo mane pabučiavęs.- kas dabar bus? Jau bijau.

- Ir tai viskas?

- Taip, negaliu šito laikyti savyje. Jaučiuosi kalta dėl visko.

- Viskas gerai. Aš dažnai elgiausi su tavimi lyg paskutinis šūdžius ir džiaugiuosi, kad man visą tai pasakei. Mažyte, tu nekalta dėl nieko. Aš netgi jam dar norėsiu padėkoti, kad jis buvo su tavimi ir kad nepaliko. Dabar tu visuomet būsi mano ir pažadu, jog niekuomet tavęs nebepaliksiu. Noriu būti tas, kuris tavimi rūpinsis. Ne tik tavimi, bet ir mūsų vaikais. Dabar viskas bus gerai.- jis nusišypsojo. Nemaniau, kad viskas bus taip lengva. Man iš karto pasidarė lengviau. Apkabinau jį ir mane apėmė tokia ramybė. Jau daug kartų tai sakiau, bet dabar tikrai turiu viską ir esu be proto laiminga.

Neilgai trukus, pasigirdo stiuardesių balsas. „Keleivių dėmesiui, turime šiokių tokių problemų, visų prašome prisisegti saugos diržus ir laikytis mūsų nurodymų vėliau." Jos buvo išsigandusios ir galėjau girdėti tą baimę jų balsuose. Nesuprantu kas vyksta, bet išsigandau nežmoniškai. Keleivių akyse matėsi baimė ir tas nežinojimas kas vyksta, dar labiau gąsdino.

- Kas vyksta? – įsikibau stipriai į Hario parankę.- aš bijau...- sukuždėjau.

- Neįsivaizduoju...- pirmą kartą matau tokį įsitempusį Harį. – Kad ir kas nutiktų, žinok, kad visada tave mylėjau ir mylėsiu. Nepamiršk šito. – Hario žodžiai nuskambėjo šiek tek bauginančiai. Atrodo, kad tai girdžiu paskutinį kartą. Viskas dar visai neseniai buvo tobula, o dabar... o Dieve, kas vyksta...

- Žinau, Hari, žinau. Aš taip pat tave myliu ir visada mylėsiu.- mano skruostais pradėjo riedėti ašaros. Ta nežinia mane pribaigs.

Išgirdom žmonių riksmą ir stiprų smūgį... viskas!

Autorės žodžiai

Dažnai taip nutinka, kad viskas, kas gražu, kažkokiu būdu baigiasi. Net ir tada, kai atrodo, kad žmonės pagaliau laimingi ir visas gyvenimas susitvarko, kad daugiau nieko nebetrūksta, nutinka kažkas, kas vėl viską pakeičia. Pakeičia tik šiek tiek, arba viskas pasikeičia kardinaliai. Pagrindiniai herojai, Emilė ir Haris papuolė į žiaurią lėktuvo avariją. Visi lėktuvu keliavę žmonės neišgyveno. Kad ir kaip tai liūdnai skambėtų. Bet geriausia yra tai, kad net jeigu visa tai ir baigėsi, pagrindiniai veikėjai buvo laimingi ir mylėjo vienas kitą be proto. Gyvenimas jiems dažnai pateikdavo vis kažkokių išbandymų: išsiskyrimai, pykčiai, neapykanta, neištikimybė ir dar daug, daug visko, bet galiausiai, jie perlipo per visa tai ir pagaliau buvo laimingi ir mylimi. Juk būtent Emilė ir Haris, galiausiai šito ir nusipelnė. Jie jau buvo pradėję svajoti apie savo nuostabią ateitį, vaikus ir bendrą gyvenimą. Emilė pagaliau išdrįso papasakoti Hariui tai, kas ją slėgė jau ilgą laiką ir ji tikrai nesitikėjo, kad net po visko, Haris ją supras. Viskas baigėsi, tačiau lieka tik tikėtis, kad jie atras ramybę viršuje. Taip jau būna. Toks buvo jų likimas, o nuo jo, juk nepabėgsi. Net paskutinę savo gyvenimo dieną jie turėjo būti kartu ir tai įvyko.

Likusių grupės narių gyvenimas susitvarkė. Zayn susitaikė su Perrie ir po metų iškėlė vestuves. Monikos ir Niall santykiai taip pat susiklostė puikiai. Tačiau bet kokiu atveju, dažnai visus grupės narius aplanko liūdesys. Juk Emilė su Hariu buvo jų gyvenimo dalis. Bet norėčiau tikėti, kad būtent jie ir taps angelais sargais visų grupės vaikinų ir jų merginų gyvenime. Tiesa, grupė iširo. Visi pradėjo savo sėkmingas solines karjeras ir gyveno laimingus gyvenimus.

_________________________________________

Labai atsiprašau už tai, kad tiek ilgai reikėjo laukti naujos ir gaila, bet paskutinės dalies. Iš tiesų sukūriau ne įtin laimingą istorijos pabaigą, nes nenorėjau, kad viskas taptų taip banalu, kaip kitose fanfiction. Ačiū jums visoms, kurios buvot visą laiką su manim, negailėjot nerealių komentarų, kurie skatino toliau rašyti. Tiesa, nekūriau ilgą laiką, nes ir pačios gyvenimas tapo kažkokia didžiulė makalynė ir visiškas nesusipratimas, apleidau rašymą, bet galiausiai, tai nėra pasiteisinimai. Dabar po labai ilgo laiko, sukaupiau visas savo jėgas ir parašiau paskutinę dalį. Taigi, ačiū visoms dar kartą. Labai myliu jus visas ,visas vien už tai, kad esat nerealios mano istorijos skaitytojos. Ir labai tikiuosi, kad liksit su manim dar ilgai, nes planuoju kurti naują istoriją, kuri bus be proto svarbi man. Tačiau šį kartą tai nebebus fanfiction, bet galbūt tai nebus didžiulė problema.

Ačiū dar kartą jums! :*