Never say never - Lietuviška fanfiction.

43 DALIS

-Harry, prašau netylėk ir pasakyk ką galvoji?- nebegalėjau tylėti kai pamačiau, kad garbanius sėdėjo susimąstęs ir galvojo apie kažką, kas vertė mane dar labiau sunerimti.

-Bet juk tai nuostabu, gražuole. - Harry atsakė ir nusišypsojo.

-Aš bijau..- ištariau tyliai ir pajaučiau, kaip mano skruostu nuriedėjo viena ašara, kuri buvo kupina nevilties, baimės ir sumišimo.

- Ėj, ateik čia. - Harry ištiesė savo rankas ir netrukus atsidūriau jo šiltame glėbyje. – Tu verki? Bet kodėl?

- Mes išsiskirsim ir vėl. Tu supranti, aš neištversiu be tavęs ir man baisu, kad galiu vėl tave prarasti. - Vis negalėjau nustoti galvoti apie tai, kas laukia mūsų ateityje. O tuo labiau, kas nutiks su mano ir Hario santykiais.

- Mes niekada, girdi, niekada neišsiskirsm. Aš neleisiu tam įvykti. Nė negalvok apie tai, nes to nebus. - Harry žodžiai buvo raminantys, tačiau jis juos ištarė pakankamai piktai.

- Myliu tave. - Pasakiau tyliai ir netrukus, mano ir Hario lūpos susijungė.

Mes pasibučiavom, tačiau šis bučinys buvo lyg atsisveikinimo bučinys. Į jį sudėjau visus savo jausmus, visas užplūdusias emocijas - viską.

***Vakare***

Kroviausi rūbus į lagaminus, nes rytoj laukia svarbi diena. Dideli pokyčiai mano gyvenime, kurie pakeis mano kasdienybę.

Kol kroviausi daiktus, Harry sėdėjo mano kambaryje labai susimąstęs ir tylus.

- O dar kažkas sakė, kad aš esu miegančioji gražuolė - nusijuokiau - tu išskridęs kažkur, gal jau sugrįžk pas mane. - Vis dar juokdamasi pasakiau ir įsidėjusi paskutinę palaidinę,užtraukiau lagaminą.

- Ateik čia - Pasakė Harry ir netrukus atsidūriau ant jo kelių.

- Kas tau? - susirūpinusi paklausiau ir švelniai perbraukiau pirštų galiukais garbaniaus sruogą.

- Tai keista. - Pasakė Harry ir paėmė mano ranką.

- Kas keista? - Nesupratusi paklausiau jo.

- Man jau dabar pradeda tavęs trūkti, tai kas bus kai tu išvažiuosi?

- Oh.. na bet aš dar neišvažiuoju, o rytoj aš išvažiuosiu ir tuomet galėsime pažiūrėti kas bus toliau. Ir žinai, aš manau, kad galbūt šį vakarą pamirškime bent jau trumpam kas mūsų laukia rytoj ir praleiskime vakarą tik aš ir tu. Ką manai? - paklausiau savo gražuolio.

- Tik aš ir tu.- Harry pakartojo mano ištartus paskutinius žodžius ir švelniai pabučiavo. – Man patinka.

- Puiku. Tačiau dabar norėjau dar nueiti į vonią, todėl tau teks šiek tiek pabūti be manęs. Nenuobodžiauk.- Pasakiau ir pasiėmiau chalatą.

Harry sekė mane iki vonios, tad paspartinau savo žingsnius.

-          Ėj, tu neprivalai bėgti nuo manęs.- Pasakė Harry.

-          Vonioje maudomąsi po vieną gražuoli. – nusijuokiau ir įėjusi į vonią, užsirakinau.

-          Kažkas pamiršo susitarimą “tik tu ir aš”- Harry apsimetė įsižeidusiu.

-          Nepamiršau. – pasakiau garsiai ir nusimetusi visus rūbus panirau į šiltą vandenį.

Šiandien vonioje neužsibuvau ilgai, kaip įprastai, nes norėjau kuo ilgiau pabūti su Harry. Tad nusišveitusi kūną dušo žele, išsitrynusi plaukus šampūnu, nusiprausiau ir apsivilkusi trumpą chalatą išėjau iš vonios.