Atsikėlėme anksti, tad nieko nelaukdami išvažiavome namo ,nes reikia pasiruošti šiandieninei kelionei. Visi su nekantrumu jos laukiame.
Parvažiavome su Louis į jo butą. Dėl vakarykščio ilgo bučinio su Harry jis vis dar pyksta ant manęs. Dabar atrodo taip, kad jie abu mane verčia rinktis, bet aš negaliu ir nesugebu to padaryti, nes jie abu man labai rūpi. O tai yra blogiausia. Nenoriu įskaudinti nei vieno.
Susidėjau rūbus į lagaminus ir pastačiau prie durų. Nuėjau į svečių kambarį ir atsisėdusi ant sofos žiūrėjau televizorių. Na, ten kaip visada rodo baisiai nuobodžius dalykus, tad nenorėjau gaišinti savo laiko ir jį išjungiau.
Louis kažkur išėjo, kol dar kroviausi daiktus, tačiau dabar jis jau sugrįžo.
- Čia tau.-Padavė kažkokį laišką ir nuėjo į virtuvę.
- Kas čia? - paklausiau susidomėjusi.
- Laiškas adresuotas tau, tai iš kur man žinot kas ten.-Piktai atsakė Louis.
- Gerai jau gerai, nebeširsk taip.- Pasakiau ir atplėšiau laišką.
Laiškas atėjo iš universiteto, kuriame mokiausi, tačiau jo nebaigiau, dėl iškilusių problemų su šeima.
“ Peržiūrėjome jūsų dokumentus, taip pat ir metinius pažymius. Norėjome pranešti, jog vis dar galite baigti studijas pas mus. Jums liko tik pusmetis, todėl pagalvojome, jog tokios gabios asmenybės kaip jūs, mes nepraleisime pro akis. Jūsų dėstytojai kalba apie jus tik pačius geriausius dalykus. Esate gabi, reikli, užsispyrusi. Tapsite puikia žurnaliste.
Jeigu vis dar norite baigti studijas pas mus, susisiekite su mumis per šią savaitę.
Skambinkite šiuo numeriu : +1 928-523-9011928-523-9011
Darbo valandos:08:00–17:00
S San Francisco St, Flagstaff, AZ 86011, Jungtinės Valstijos
Pagarbiai “Northern Arizona University” .
Oh.. ir vėl galiu toliau tęsti studijas. Tai puiku, ypač, kai tokias naujienas sužinai per savo gimtadienį. Taip, aš tikrai noriu vėl studijuoti ir galiausiai išpildyti savo seną svajonę- tapti žurnaliste.
Tačiau man dar reikia daug ką apgalvoti, nes dabar aš negaliu visko taip palikti ir išvažiuoti į San Franciską toliau tęsti studijų. O juk jis taip toli… man baisu net pagalvoti apie tai, kad jei išvažiuosiu, mane visi pamirš ir toliau gyvens savus gyvenimus. Ne, aš dar tikrai turiu viską apmąstyti.
Mano mąstymus nutraukė Louis.
- Tai gal jau važiuojam?- Jis vėl gan piktai paklausė.
- Ah.. taip, tiksliai.- pasakiau ir pasiėmiau lagaminą, kuris buvo prie durų. Taip pat, greitai įsimečiau ir laišką į rankinę.
Įsėdome į Louis mašiną ir jau buvome pakeliui į oro uostą.
- Kas tau yra šiandien visą dieną, nejau negali būti bent jau šiek tiek linksmesnis? Gadini man nuotaiką.- Pasakiau Louis ir atsisukau į jį. Jis rodos net nesureagavo.
- Ėj, aš su tavimi kalbu.- Vėl pasakiau.
- Ooo, jau kažkas ir mane prisiminė. –Sarkastiškai pasakė jis.
- Aš net nebuvau tavęs pamiršus.- pasakiau.
- Tik tu man gali padėti pamiršti Harry…- suploninęs savo balsą pasakė jis.
أنت تقرأ
Never say never - Lietuviška fanfiction.
أدب الهواةVisuomet žinojau, ko noriu iš gyvenimo. Aš visuomet buvau ta, kuriai gyvenimas negaili beveik nieko. Beveik. Sakau beveik, nes, kad ir kokia laiminga aš bebūčiau, aš niekuomet neturėjau meilės, kurios man trūko labiausiai. Taip, vaikinų mano gyvenim...
