Never say never - Lietuviška fanfiction.

68 DALIS

Įėjome į namą ir pasikabinę paltus nuėjome į svetainę. Jaučiuosi šiek tiek nejaukiai ir tai man nėra labai patogu. Harry‘s tai pamatęs švelniai paėmė mano ranką ir nepaleido iki tol, kol Anne nepasirodė svetainėje.

-          Harry! Sūnau, tu čia ir aš taip dėl to džiaugiuosi.- apkabino sūnų Anne.

-          Sveika mama.- nusišypsojo jis.

-          Ooo, atsivežei merginą? Kas ji?- pagaliau ir aš atsidūriau dėmesio centre.

-          Taip. Tai mano mergina Emilė.- pristatė mane Harry‘s.

-          Man labai malonu su tavimi susipažinti, širdele.- pasakė Anne ir švelniai apkabino.- Manau, jūs esat išalkę, o aš kaip tik paruošiau pietus. Gal eime? Ir Harry, aš paruošiau tavo mėgstamiausią obuolių pyragą, žinau, kad neatsisakysi.- nusijuokė Anne.

Visi susėdome prie stalo ir netrukus į svetainę įžengė stambaus sudėjimo vyras. Manau, jis ir yra tas pats Rob, Harry patėvis, apie kurį pasakojo pats Harry.

-          Harry! Kaip visada mėgsti staigmenas. Turėtum išmokti pranešti, kad atvažiuosi.- jie net normaliai nepasisveikino, o jau Rob pasakė keistą repliką.

-          Man taip pat malonu tave matyti.- piktai pasakė Harry ir aš supratau, kad jų santykiai tikrai nėra patys geriausi.

-          Tai tavo mergina?- paklausė Rob, kai jau pavalgėme.

-          Taip, o koks tau skirtumas?- piktai paklausė Harry.

-          Ėėėėj, mano nuostabiausieji, aš manau, kad dabar ne laikas pyktis.- sudrausmino Anne jau įsisiautėjusius Rob su Harry‘iu. Manau, Harry‘io mama yra nuostabi. Tačiau, pakęsti juos du, neįmanoma. Bent jau aš, turbūt, išprotėčiau.

-          Taip, mama teisi. Geriau pakalbėkim apie tave, Emile.- pasakė Gemma ir nusišypsojo.

-          Jeigu būtų apie ką.- nusijuokiau. Ir... velnias, dabar joms turėjau pasirodyti labai nuobodi, arba netinkama Harry‘iui. Juk jis įžymybė, o aš ne. Žinoma, kad aš netiksiu jam ir jau dabar apie save susidariau blogą įspūdį Harry‘io šeimai.

-          Harry daug pasakojo apie tave ir jus ištikusią nelaimę.- susirūpinusiu balsu pasakė Anne.

-          Nelaimę?- nesupratusi paklausiau.

-          Na, tu buvai užpulta ir mes visi jaudinomės dėl tavęs. O ką kalbėti apie Harry... Jis buvo labai liūdnas ir pasimetęs, kai sužinojo, kad gali tavęs netekti. – pasakė Anne ir tai mane iš tiesų nustebino, nes niekada nebūčiau pagalvojusi, kad Harry galėtų tiek daug išgyventi ir taip liūdėti dėl manęs, kai gulėjau komoje.

-          Ouu.. jūs apie tai. Taip, tai buvo baisu. Kiek žinau, visi manė, jog neišgyvensiu ir panašiai, tačiau taip neįvyko. Džiaugiuosi dėl to, kad gavau antrą šansą gyventi ir įsimylėti patį nuostabiausią vaikiną pasaulyje.- Manyje susikaupę nuoširdūs ir gražūs jausmai, pavirto žodžiais, kurie ką tik išėjo į viešumą. Tai pasakiusi, pamačiau, kad Harry nusišypsojo. Visi kiti, esantys kambaryje taip pat.

-          Harry sakė, kad jūs pasiliksite čia kelias dienas, todėl pamaniau, kad būtų šaunu kur nors išeiti. Nors šis miestelis nėra labai didelis, tačiau jame jauku ir su mielu noru tau jį aprodyčiau, Emile.- nusišypsojo Gemma.

-          Būtų puiku.- Pasakiau.

-          Kaip supratau, šiandien Harry turės pabūti ir be savo merginos.-linksmai pasišaipė Gemma iš Harry‘io.

-          Niekam neleisiu jos pavogti, bet jeigu tai bus mano sesuo... kodėl gi ne.- šyptelėjo Harry ir sufokusavo žvilgsnį į grindis.

-          Manau, šią dieną paskirsiu jums, merginos. Nieko prieš?- Anne paklausė mūsų su Gemma.

-          Žinoma, kad nieko prieš. Man būtų malonu daugiau pabendrauti su jumis.

-          Maaam...- suurzgė Gemma.

-          Gem, jau gavau leidimą.- susijuokė Anne ir pakilusi nuo kėdės nuėjo į savo kambarį.

Mes taip pat su Harry‘iu nuėjome į jo kambarį, nes man reikia pasiruošti pasivaikščiojimui su Harry mama, bei jo sese.

-          Kas per velnias?- sušuko Harry, kai uždarė duris už savęs.

-          Tu pyksti, kad aš eisiu su tavo mama ir sese pasivaikščioti? Kas negerai su tavimi ir kodėl tu toks piktas?- nesusilaikiau ir surėkiau ant jo taip pat.

-          Tiesiog, aš nenoriu, kad... nesvarbu.

-          Gerai, tada aš eisiu su jomis ir tu man neįsakinėsi. Tavo mama ir sesuo šaunios, patėvis manau taip pat.

-          Ne, jis nėra toks.- piktai pasakė Harry.

-          Yra. Aš tuo net neabejoju.

-          Atsivežiau tave ne tam, kad pradėtum taikyti mane su patėviu.

-          Ką? Ar aš tau sakiau, kad žadu tave taikyti su patėviu? Rimtai, Harry, kokia bitė tau įgėlė aš nesuprantu.- tikrai pradedu ant jo pykti.

-          Nesvarbu. Gali eiti.

-          Man tikrai nereikia tavo leidimo, kad galėčiau kur nors eiti.- pasakiau labai piktai ir pasiėmusi rankinę, trenkiau durimis ir nulipau į apačią, kurioje manęs jau laukė Gemma.

Dalis nėra labai ilga, bet kitą gausit jau vakare, jeigu po šia dalimi atsiras dvi išsamios nuomonės. :))