Emily P.O.W,
Po savaitės
Savaitė prabėgo žaibišku greičiu. Visi tokie rūpestingi man. Dabar aš tikrai jaučiuosi puikiai, nes esu visiškai pasveikusi ir turiu pačius nerealiausius draugus, kurie visą savaitę mane lankė ir nepaliko nė minutei. O Harry.... na, jis tikrai yra pats tobuliausias vaikinas, be kurio turbūt nebeįsivaizduočiau savo gyvenimo.
Grįžome namo.
-Ah... namai namučiai. -Tariau įžengusi į kambarį ir atsisėdau ant sofos.-aš taip jų pasiilgau.
- Šaunu.- tarė Harry ir nuėjo į virtuvę. Aš atsistojau ir nusekiau iš paskos.
- Ką šiandien veiksim?- paklausiau ir net pati nusijuokuokiau, nes supratau jog šis klausimas turėjo skambėti iš ties kvailai. Juk ką tik grįžau iš ligoninės.
- O ką mano gražuolė norėtų šiandien veikti?- švelniai apkabino per liemenį paklausė manęs Harry.
- Aš nežinau, nustębink mane.
Man nespėjus sureaguoti, pajaučiau Harry lūpas prie savųjų. Jis mane pabučiavo, o aš jaučiausi taip gerai, kaip niekad. Ir leidausi jo bučiuojama, žinoma.
-Myliu tave.-tyliai ištarė Harry. O aš jam nieko neatsakiau ,tik dar kartą jį pabučiavau, leisdama jam suprasti jog jaučiu tą patį.
- Amm...-atsitraukusi nuo jo,nusišypsojau-manau aš tuoj tapsiu priklausoma nuo tavo bučinių. -Nusijuokiau.
- Aš nieko prieš.-Šmaikščiai pasakė Harry.
- Ėj… Taip nebus.- nusijuokiau-Manau, kad nueisiu į dušą. Neliūdėk be manęs. -Tariau ir nubėgau laiptais į viršų ir pasukau į savo kambarį
Kambaryje radau viską taip pat, kaip ir buvau palikusi. Net ir savo rūbus radau idealiai sudėtus į lentynas. Tik kažin kas juos parvežė iš viešbučio kuriame buvau ir viską taip gražiai sudėjo? Aj, nesvarbu. Pasiėmiau chalatą ir nuėjau į dušą.
Išsimaudžiusi nuėjau atgal į savo kambarį ir susiradau trumpą suknelę. Nes šiandien užsimaniau atrodyti, nepriekaištingai. Apsirengiau, pasidažiau, susitvarkiau plaukus ir nulipau į apačią.
Apačioje, vaizdas kurį pamačiau buvo neįkainojamas. Harry paruošė stalą ir papuošė jį raudonais rožių žiedlapiais. Tai buvo nepakartojama.
-Harry, tai nuostabu.- pasakiau, vis dar stovėdama be žado.
- Tai tu esi nuostabi, o visa kita... tai tik detalės.
- Tu nerealus, Harry. - Pasakiau ir priėjusi prie jo, stipriai pabučiavau.
- Bet tai dar ne viskas. Palauk manęs čia. Aš tuoj ateisiu. - Tai pasakęs kažkur išėjo.
Netrukus grįžo su didžiule puokšte raudonų rožių ir kažkokia dėžute.
- Viskas tau, mano gražuole. - Tai pasakęs įteikė puokštę ir dėžutę.
- Kas tai? - paklausiau Harry.
- Atidaryk. - jis žiūrėjo į mane savo mielu žvilgsniu.
Aš nedrąsiai paėmiau dėžutę ir ją atidariau. O joje buvo nuostabaus grožio apyrankė.
- Harry, aš negaliu to priimti. Juk čia turbūt turėjo kainuoti labai didelus pinigus.
- Viskas gerai, tai tik mažytė dovana tau. - Harry paėmė mano ranką ir užsegė apyrankę. Ji, ant mano rankos, atrodė tiesiog tobulai.
- Man prireiks dar daug laiko, kad supraščiau jog nesapnuoju.-pasakiau.
- Tu nesapnuoji, princese.
Nieko nebeatsakiau ir puoliau jam į glėbį.
- Aš tave taip myliu. - pasakiau.
- Aš tave taip pat. - tai pasakęs, jis dar kartelį mane švelniai pabučiavo.
Po vakarienės.
- Žinai, skambino Niall. Sakė, kad kažkas atsitiko ir, kad vakare, abu pas juos atvažiuotumėm. - Pasakė Harry.
- Ou... tai važiuojam.
- Okey,
Netrukus jau sėdėjome Harry mašinoje. Aš visą kelią tiesiog tylėjau ir šypsojausi. Buvau labai laiminga ir pagaliau tikrai suvokiau, kad aš įsimylėjusi.
O Harry, kaip mačiau, taip pat tylėjo ir retkarčiais atsisukdavo į mane.
Netrukus įvažiavome į Niall ir Monikos namų kiemą. Jame stovėjo 4 prabangios mašinos. Išlipusi iš mašinos priėjau prie Harry ir įsikibau į jo ranką. Kol ėjom link durų, dar spėjome šiek tiek pasikalbėti.
- Hmm.. sakei kažkas atsitiko ir turėjom čia atvažiuot. Bet kodėl tiek daug mašinų čia? - paklausiau.
- Na, aš nežinau dėl ko mus pakvietė, tiesiog eikim ir išsiaiškinsim. - Pasakė Harry ir pabučiavo.
Priėjome prie durų ir radome duris truputį pravertas. Aš rimtai sunerimau. Namuose buvo tylu, šviesa nedegė. Pravėrėme duris ir įėjome į namą.
- Tau nekeista, kad čia taip tylu, o lauke pilna mašinų? – paklausiau Harry.
Ir staiga iš kažkur atsirado Niall, Monika,Zayn, Louis, Liam ir Sophia.
- Staigmena! – visi sutartinai pasakė.
ESTÁS LEYENDO
Never say never - Lietuviška fanfiction.
FanficVisuomet žinojau, ko noriu iš gyvenimo. Aš visuomet buvau ta, kuriai gyvenimas negaili beveik nieko. Beveik. Sakau beveik, nes, kad ir kokia laiminga aš bebūčiau, aš niekuomet neturėjau meilės, kurios man trūko labiausiai. Taip, vaikinų mano gyvenim...