Never say never - Lietuviška fanfiction.

40 DALIS

Turbūt pats geriausias jausmas yra pabusti anksti ryte ir pamatyti pačią nuostabiausią šypseną ir tas pačias mieliausias duobutes skruostuose, žmogaus, kurį beprotiškai myliu.

-          Labas rytas gražuole.- Pasakė Harry ir nusišypsojo.

-          Labas.- Ištariau ir pažvelgiau jam tiesiai į akis.

-          Man patinka, kai tu žiūri man tiesiai į akis ir šypsaisi.

-          Tikrai?- paklausiau ir nusukau žvilgsnį į kitą pusę, nes susigėdau.

-          Ėj, atsisuk.- Harry suėmė delnais mano veidą ir pabučiavo.- Ir aš myliu šitą tavo drovumą.

-          Aš manau, kad pats metas eiti  į vonią.- Pasakiau atsitraukusi nuo jo ir užsivilkusi chalatą nuėjau į vonią.

Prisileidau pilną vonią šilto vandens, taip pat prisipyliau kokosų kvapo putų ir nusimetusi drabužius, panirau į šiltą vandenį.

Daug galvojau apie visus tuos mėnesius, kuriuos praleidau gyvendama kitokį gyvenimą, nei ankščiau. Tiesą pasakius, pasiilgau ankstesniojo. Kai buvau paprasta vakarėlių „liūtė“, kuri iki pat paryčių trindavosi įvairiausiuose vakarėliuose. Pasiilgau ir privatumo, kurio jau dabar aš nebeturiu.“Hm.. gal reiktų viską mest ir išvažiuoti į kokią negyvenamą salą? „ Oh... nuo tų karšto vandens garų, man visai galva susisuko. „negyvenamą salą“, net pati nusijuokiau, nuo tokių savo minčių.

Dar 20 minučių pragulėjau šiltoje vonioje, po to išsitryniau savo kūną kūno žėle ir išsiploviau  savo ilgus plaukus.

Apsirengiau chalatą ir išėjau iš vonios. Brr... kambaryje buvo taip šalta, kaip kokiam ledynmetį, net šalti šiurpuliukai perbėgo kūnu.

Grįžusi į kambarį Hario jau neberadau, todėl galiu laisvai apsirengti nieko nemaišoma.

Išsitraukiau iš lagamino trumpą, purpurinės spalvos suknelę ir išsidžiovinau plaukus, juos šiek tiek dar išsitiesinau. Taip pat dar pasidažiau ir išsitraukiau baltas basutes. Atrodžiau paprastai, tačiau labai mielai ir man tai patiko.

Netrukus gavau žinutę nuo Harry.

„Užsakiau mums pusryčių, ateik į restoraną apačioje. Bučkis, Harry Xxx“

   „Awwww.... mieliakas mažiukas“- pasakiau sau tyliai mintyse ir išėjau iš savo prabangaus kambario.

Kaip ir Harry sakė, jis sėdėjo restorane ir laukė manęs. Lengvai jį radau, todėl iš karto nuėjau atsisėsti prie jo.

-          Stebini. –Pasakiau ir nusišypsojau.

-          Tai žinoma, savo brangiąją reikia nustebinti.

-          Brangiąją? – Nusijuokiau. – Tai skamba keistai.

-          O kaip norėtum, kad vadinčiau? – paklausė manęs Harry.

-          Am... nežinau, pats sugalvok.

-          Hm... gerai, princese.

-          Ooo, tu sugalvojai. Visai taip pat, kaip Londone ir man tai laaaabai patinka, prince tu mano.- Pasakiau ir pamerkiau akį.

Netrukus atnešė pusryčius. Harry mums užsakė: šviežiai spaustų sulčių, salotų su vištiena (kurias dievinu), latte ir raguolį.

Pavalgėme, susimokėjome ir Harry pasiūlė išeiti pasivaikščioti.

Nuėjome į parką, ten buvo ramu, kaip niekad.

-          Kada jums koncertas? –pasiteiravau ir pažvelgiau į mūsų abiejų susipynusius pirštus.

-          Už poros valandų. Jei nori, galiu paleisti tavo ranką. – Pasakė Harry.

-          Ne, viskas gerai. Aš tik mąstau, kaip viskas šitaip greitai pasikeitė. Aš vėl tapau tavo princese, vėl vaikštau su tavimi susikibus už rankų... viskas vėl taip pat.

-          Ooo, kažkam patinka kai vadinau princese. – pasakė Harry ir apkabino mane per liemenį.

-          Taip, mano prince. – Nusišypsojau ir ištrūkau iš jo glėbio.

-          Kas ne taip? Kodėl šiandien vis pabėgi nuo manęs? – Harry pradėjo klausinėti.

-          Aš kai ko tau dar nepasakiau... – nuleidau akis.

Tadaaaam, pagaliau nauja dalis. Nežinau ar laukėt, ar ne ;D tai va, laukiu daaaaaug komentarų ir peržiūrų.

O šiaip, jaučiu, kad jau baigiu nusivažiuot su NSN kūryba tai kažkaip keistaaaa!

Ačiū fainuolės, kad skaitot :* (jei dar iš viso skaitot ;DDD )

Ir atsiprašau už tokią trumputę dalį, savaitgalį pasitaisysiu! :)