Šiandien pabudau iš ties anksti. Tačiau lipti iš lovos nenorėjau visai. Todėl visą rytą pragulėjau lovoje ir klausiausi muzikos. Būčiau dar ilgai šitaip nieko neveikusi, jeigu tik ne Louis.
-Labas rytas. Kaip miegojai?- paklausė manęs Louis ir atsisėdo šalia.
-Puikiai. Čia taip gera. Ir man čia labai, labai patinka.
-Aš džiaugiuosi, kad tau čia patinka. Gal nori pusryčių?
-Mielai.- atsakiau ir nusišypsojau.
-Gerai, tada palauk čia, aš tuoj ateisiu.- pasakė Louis ir greitai dingo iš kambario. Neužilgo jis vėl grįžo su padėklu, kuriame buvo daug įvairiausių vaisių, mano mėgiamos salotos su vištiena ir dar garuojančiu puodeliu kavos.
-Na va, aš jau grįžau. - Pasakė Louis ir padavė man padėklą.-Skanaus.
- Ou..Louis, na tu ir moki nustebinti. Ačiū tau labai.
-Nėra už ką. Tai aš jau eisiu, nes turiu susidėti daiktus. O tu, pavalgyk ir taip pat gali jau ruoštis.
- Aha. Gerai. -Atsakiau ir atsigėriau kavos.
Louis išėjo, o aš greitai pavalgiau ir išlipau iš savo milžiniškos lovos. Nuėjau nusimaudyti, o grįžusi iš vonios iš karto susiradau rūbus ir išsidžiovinau plaukus, bei pasidažiau. Atrodžiau paprastai, tačiau gražiai.
Susirinkau visus daiktus ir su lagaminu nulipau į apačią. Apačioje jau manęs visi laukė.
-Skambino Paul ir sakė, kad prieš tai dar nuvažiuotumėme į studiją, nes kažkas pasikeitė. - Pasakė Zayn.
-Manau, mes visi jau pasiruošę, todėl galime važiuoti.- Pasakė Niall ir paėmė savo ir Monikos lagaminą.
Netrukus visi sėdėjome autobusiuke ir važiavome į studiją. Už 30 minučių jau buvome ten.
Rodos, viskas būtų buvę gerai, tačiau man užteko pamatyti Harry ir mano nuotaika iš karto dingo. Aš vėl tapau pažeidžiama ir liūdna. Mano širdis yra sudaužyta į tūkstančius mažų gabalėlų, kuri niekuomet nebesusiklijuos. O širdyje yra atsivėrusi gili žaizda, kuri niekuomet neužgis. Tik taip galiu paaiškinti savo dabartinius jausmus. Aš pažeidžiama.
- Louis, nepalik manęs vienos.- tariau ir stipriai įsikibau į jo parankę, tik pamačiusi Harry.
- Viskas gerai, aš būsiu čia.-Atsakė Louis.
Visi įėjome į studiją. Netrukus mus pasitiko Paul.
-Sveiki, turiu blogų žinių. - Pasakė Paul.
-Kas nutiko? - paklausė Liam.
- Skrydis į Japoniją atšauktas, nes užsakovai dabar nebegali surengti koncerto, todėl jį teko atšaukti.
-Tai ką dabar darysim? - iš karto įsiterpė Niall.
- Skrisime į Londoną ir rytoj jūs dalyvausite laidoje. - atsakė Paul.
- Puiku, mums tinka.- Pasakė Liam ir nusišypsojo.
-Šaunu, na tai jau galime važiuoti į oro uostą. Lėktuvas jau paruoštas, manau.
Išėjome iš studijos ir susėdome į mašinas. Jau buvome pakeliui į oro uostą. Už 10minučių buvome ten ir praėję visus kontrolės postus sėdėjome savo privačiame lėktuve.
Vėl skridome ilgai. Šis skrydis man iš ties buvo sunkus. Aš vis galvojau apie viską. Verkti norėjosi labai, bet turėjau išlikti stipri ir neparodyti Hariui, kad aš kenčiu ir esu visai palūžusi. Jis ilgą laiką stebėjo mane ir man taip norėjosi tuo metu žinoti apie ką jis galvoja. Netrukus prie manęs priėjo Monika ir atsisėdo priešais. Ji padarė man iš ties didelę paslaugą ir užstojo Harry. O jo nematymas, man geriausias dalykas būtų šioje kelionėje. Bet tai neįmanoma.
YOU ARE READING
Never say never - Lietuviška fanfiction.
FanfictionVisuomet žinojau, ko noriu iš gyvenimo. Aš visuomet buvau ta, kuriai gyvenimas negaili beveik nieko. Beveik. Sakau beveik, nes, kad ir kokia laiminga aš bebūčiau, aš niekuomet neturėjau meilės, kurios man trūko labiausiai. Taip, vaikinų mano gyvenim...