Kupolas

4

- Malonu jus visus matyti čia, susirinkusius teismui,- Alevein akimirkai nutilo.

Defensyvai atvedė tris vaikinus. Iš suaugusiųjų pusės pasigirdo moters kūkčiojimai. Defensyvams privedus vaikinus arčiau ir išrikiavus į eilę, atpažinau juos.
Pirmasis buvo Piteris Magvairas. Gyvena netoliese. Šalia jo- Džošas Materson. Mano buvęs klasiokas. Mokykloje buvo tikras "blogiukas". Akims pakrypus prie trečiojo vaikino, sustingau. Gerklėje susidarė gniužulas, kuris mane smaugė.
Trečiasis vaikinas buvo Kailas Braun. Mano pusbrolis...

Stipriai suspaudžiau Hanterio ranką. Kaupėsi ašaros.

Defensyvai atsistojo už nusikaltėlių ir įrėmė pilkus ginklus jiems į pakaušį.

- Skarlet, išlaisvink visus! Kupolas mūsų neapsaugo! Visą tai tik...- Kailo žodžius nutraukė šūvis.

Vaikinai vienas po kito suklupo ant žemės.

- Ar dar kasnors nori pasprukti?!- griežtai prabilo Alevein.

Nesulaukusi atsakymo iš pakraupusios minios ji šyptelėjo.

- Puiku. Susitikimas baigtas. Grįžkit į namus,- tarė ir nulipo nuo scenos, lydima defensyvų, kurie iš paskos tempė nužudytus kūnus.

Eilė nešė mane link išėjimo. Prieš akis vis dar neišnyko Kailo veidas. O mintyse sukosi jo pasakyti paskutiniai žodžiai.

Staiga pajutau, kaip broliai mane apsupa. Žinojau, kad kažkur netoliese yra defensyvas.

- Eilėmis! Tvarkingai!- šaukė vienas jų.

- Ranką,-išgirdau balsą visai šalia savęs.

Širdis ėmė plakti kaip pašėlusi. Sustojau. Norėjau suktis ir ištiesti ranką defensyvui, bet stipri brolio ranka trūktelėjo mane ir išstūmė pro vartelius, buvusius prie išėjimo.

Aplink nieko nemačiau. Žmonės bėgo, stumdėsi, klupo. Jutau tik tvirtą brolio ranką, apsivijusią mano riešą. Bėgau ten, kur jis mane tempė. Ir tik trinktelėjus durims supratau, kad jau buvom namuose.

Bet netgi ir dabar nesijaučiau saugi. Defensyvai gali bet kada pasirodyti...

Nenusiavusi batų nuėjau tiesiai į kambarį. Nukritau ant lovos ir pratrūkau.

Kailas buvo man kaip dar vienas brolis. Jis nuolat būdavo šalia. Visuomet jam išsipasakodavau. Kailas žinojo visas mano baimes, pirmųjų mano simpatijų vardus... Viską. Ir tai, kad norėjau pabėgti.

- Skarlet?-išgirdau Hanterio balsą. Dar labiau susigraudinau.

Brolis priėjo ir atsisėdo ant lovos krašto. Pašokau ir apkabinau jį.

- Ten buvo Kailas... Ten buvo Kailas...-kartojau.

- Žinau,- jis atitraukė mane nuo savęs ir suėmė už pečių,- Pažvelk į mane,-tarė,- Pameni jo žodžius? Jis žino, kad tu kažką pakeisi. Jis žino, kad visus išlaisvinsi.

Nenustojau verkti. Hanteris vėl mane apkabino.

- Nurimk,-sušnabždėjo.