Kupolas

64

KONORO POZICIJA

Nenorėjau palikti Metju vieno su naujoku. Dar visiškai jo nepažįstam. Taigi atsargumo dėlei užtaisiau ginklą ir slapta pasekiau juos iki kambario.

-Įsikurk čia, Džošai,-išgirdau Metju balsą ir pasislėpiau už kampo,-Vėliau ateik į vietą, kurioje matei salę.

-Gerai. Ačiū,-padėkojo ir išgirdau užsidarant duris.

Pro šalį praėjo Metju. Visa laimė manęs nepastebėjo. Palaukiau, kol Džošas išeis iš kambario. Kol kas nepaliksiu šio vaikino ramybėje. Jis pasirodė vos tik atvyko defensyvai, taigi jis kelia man įtarimą.

Netrukus išgirdau atsidarant duris ir pro mane praėjo Džošas. Pasekiau jį. Staiga vaikinui iš kišenės iškrito mėlyna kortelė. Ant jos buvo jo vardas ,pavardė bei kita informacija. Pakėliau ją greičiau nei Džošas pastebėjo kažką pametęs. Jis atsisuko į mane.

-Ar man niekas neiškrito?-paklausė.

-Ne,-pamelavau,- Tik man,-iškėliau juodą pirštinę, skirtą laikyti ginklą, kad šis neištrintų rankų.

Jis linktelėjo ir apsisukęs nuėjo, kur jam liepė Metju.

O aš nieko nelaukdamas nuskubėjau į kabinetą, kuriame buvo kiti vadai. Žinojau, kad ten bus ir Skarlet. Man jos ir reikėjo.

Prilėkiau prie durų ir pravėriau jas. Prie apvalaus stalo sėdėjo Skarlet, Mona ir Sonata. Pamačiusi mane Skarlet prisimerkė.

-Ko reikia?-paklausė ji.

Ištraukiau kortelę ir padėjau ją ant stalo.

-Tas atvykėlis nėra klajoklis,-tariau,-Jis defensyvas,-parodžiau į kortelę,-Ir žinau, kad tai Alevein jį siuntė,-pažvelgiau į moteris,-Reikia nedelsiant jį sulaikyti.

-Jūs bėkit,-staiga prabilo Sonata,- Mes su Mona perspėsim Metju bei kitus.

Skarlet linktelėjo ir prabėgo pro mane.

-Eime,-spėjau išgirsti jos raginimą.

-Skarlet,-staiga sustojau. Ji atsisuko,-Kortelėje įmontuota sekimo sistema. Turim ją sunaikinti,-perspėjau prisiminęs.

-Velnias...-nusikeikė ji ir apsisukusi grįžo į kabinetą.

Pribėgusi prie stalo numetė kortelę ant žemės ir kulnu ėmė trinti ją į žemę, kol iš kortelės liko tik smulkūs gabalėliai. Ji pakėlė į mane akis.

-Dabar paskubėkim,-tarė ji ir man linktelėjus išbėgom.

Skuodėm kolidoriumi iki salės, kurioje turėjo būti Metju bei Džošas. Pasukę dešinėn atsidūrėme erdviojoje patalpoje ir akimis ieškojome Metju.

-Jis ten,-pirštu parodė į salės užkulisius Skarlet.

Nieko nelaukdami ten ir nubėgom.

-Stokit!-sušuko Skarlet. Jie sustojo ir atsisuko į mus,-Džošas yra Alevein pasiuntinys!

-Ką?-prisimerkė Metju.

Džošas nė nekrustelėjo.

-Mes radome kortelę,-tarė ji,-Konoras rado,-pasitaisė,-Joje buvo įmontuota sekimo sistema. Jei Alevein dar ne pakeliui į čia, tuomet būtų puiku.

-Džošai?-Metju pasisuko į atvykėlį,-Tai tiesa?

-Nereikia gaišti laiko aiškinantis,-išgirdau Sonatos balsą. Ji priėjo ir sustojo prie manęs. Rankose laikė mažą dėžutę su laideliu ir spaustuku ant galo,-Melo detektorius viską pasakys už jį.

Priėjusi prie Džošo ji suėmė jo ranką, suspaudė spaustuku ir prabilo:

-Ar tai Alevein tave čia siuntė?

Vaikinas nuryjo seilių gumulą ir šiurkščiai atsakė:

-Taip.

Sonata sustingo ir tuomet greitai pasitraukė ir suriko susirinkusiems sargybiniams:

-Tái gù màp! (Uždarykit jį!)

Sargybiniai subėgo, surišo įsibrovėlį ir išvedė.

-Konorai,-prie manęs priėjo Metju,-Jei ne tu, tikriausiai atvykusi Alevein būtų mus visus išžudžiusi,-uždėjo ranką man ant peties,-Ačiū,-padėkojo ir nusišypsojo.

-Man garbė jums padėti,-atsakiau.

-Sekimo mikroschema sunaikinta?-paklausė jis.

-Taip,-atsakiau,- Mes...Skarlet ją sunaikino,-pasitaisiau.

Jutau, kaip Skarlet atsisuko į mane.

Bent kartą ji pamatė, kad nesu vien tik blogietis išdavikas.

Kartais esu ir kur kas daugiau.