TRISTANO POZICIJA
Viskam pasibaigus, Metju uždegė šviesas ir išėjo. Žmonės plūdo pro mane į savo kambarius. Visiems praėjus pažvelgiau į Skarlet. Iš jos veido išraiškos supratau- dar ne viskas baigta.
-Patikrinti?-tyliai paklausiau ir tikėjausi, kad ji moka skaityti iš lūpų.
Skarlet linktelėjo. Šalia manęs nei vieno sargybinio nebebuvo. Konoras buvo netoliese, taigi jį ir pakviečiau:
-Ei, Konorai!-vaikinas atsisuko,-Gali padėti?-trumpam pakreipiau galvą į laiptus.
-Taip, žinoma,-priėjo prie manęs.
-Skarlet mano, kad viršuje dar kažkas liko,-draugiškai sušnabždėjau jam, kol ėjom prie laiptų.
-Dažniausiai jie važinėja po du,-atkirto vaikinas,-Į automobilį daugiau žmonių ir netelpa. Nebent bagažinėje.
-Na, blogiau nebus, jei patikrinsim,-nusišypsojau ir, apėjęs nušauto defensyvo kūną, užlipau viršun.
Užlipus ištiesiau ginklą priešais save. Dairiausi. Kol kas visur buvo tuščia, tačiau lėtai apėjome visus kampus. Pasilenkęs pažiūrėjau už dėžių krūvos, bet ten nieko nebuvo. Patraukėm toliau. Priėjau prie metalinių, dar iki šiol išlikusių darbinių staklių. Norėjau pasilenkti ir pažiūrėti, kas už jų, bet išgirdau greitus žingsnius netoliese. Pasisukau į Konorą. Jis linktelėjo ir pratraukėm link kitų medinių dėžių. Įsibrovėliui slystelėjo koją, o tuo pasinaudoję prirėmėm jį prie sienos ir ištiesėm ginklus. Jis atsisėdo ant žemės.
-Ne...Ne...Prašau,-iškėlė rankas į viršų,-Man sakė, kad klajokliai čia gauna prieglobstį,-drebėjo.
-Kas sakė?!-sušukau ir pagrasinau ginklu.
-Klajokliai,-prisidengė veidą.
Pasisukau į Konorą.
-Metju sakė, kad jie atklysta,-tyliai pasakė jis.
Linktelėjau lyg sutikdamas, kad priimsim atvykėlį.
-Nagi,-ištiesiau jam ranką,-Einam. Viskas gerai,-draugiškai nusišypsojau.
Vaikinas nepatikliai atsistojo ir nusekė paskui mus į rūsį.
-Metju!-sušukau ir vyriškis netrukus pasirodė,-Klajoklis,-tariau parodęs į atvykėlį.
Metju nusišypsojo ir ištiesė ranką į vaikiną.
-Sveikas atvykęs...-laukė, kol naujokas pasakys savo vardą.
-Džošas,-atsakė jis.
-...Džošai,-pabaigė mintį Metju.-Eime su manimi. Parodysiu tau tavo kambarį.
YOU ARE READING
Kupolas
FantasyAteitis nėra tokia, kokią ją įsivaizdavo žmonės. Pasaulį nusiaubus virusui bei stichinėms nelaimėms, visi išgyvenusieji buvo surinkti ir apgyvendinti mieste po kupolu. Jame galiojo griežtos taisyklės: visi gyventojai privalo būti paženklinti. Ir mi...