Kupolas

29

HANTERIO POZICIJA

Stovėjau delnais pasirėmęs į stalą. Žvelgiau į raciją. Skarlet neatsakė jau į dešimt kvietimų. Palaukiau dar kelias minutes. Tuomet atsitraukiau nuo stalo ir išėjau pro duris. Mane pasivyjo Džordžas, tačiau neatsisukau į jį.

-Hanteri,-pašaukė jis,-Hanteri, kur susiruošei?-sekė, kol lipau laiptais žemyn.

-Dar kyla klausimas, kur aš susiruošiau?-numykiau nė neatsisukdamas į draugą.

-Hantai, negali eiti gelbėti Skarlet,-staiga tarė jis ir jo žodžiai privertė mane sustoti. Atsisukau į jį.

-O ką tuomet esu priverstas daryti? Laukti, kol Skarlet prabils per raciją? Ar kol Alevein paskelbs apie dar vieną egzekuciją, kurią šįkart įvykdys mano seseriai?

Džordžas kurį laiką tylėjo. Tumet atsiduso ir prabilo:

-Žinau, kad ji tavo sesuo ir, kad ji tau rūpi. Bet, Hantai, pagalvok. Jei Skarlet tiesiog pametė raciją? Galbūt ji jau pakeliui į namus.

-Ar pats bent kiek tuo tiki?-staiga paklausiau, bet Džordžas nieko neatsakė.

Šalia buvusios laukujės durys su trenksmu prasivėrė. Nespėjau nė pasisukti pasižiūrėti, kai stiprios rankos prirėmė mane prie sienos.

-Kur, po galais, yra Skarlet?!-sušuko.

Tristanas.

Nieko jam neatsakiau. Tiesiog žvelgiau jam į rudas akis ir tankiai kvėpavau.

-Kvailį, nesakyk, kad leidai jai eiti pas Alevein!

-Ji vis tiek būtų ten ėjusi,-suurzgiau.

-Hantai, ar bent kada galvojai savo galva?!-Tristanas atsiteaukė nuo manęs,-Palaikydamas skarlet ją pražudysi!

-Aš bent jau ją palaikau!-sušukau ant jo, kas broliui ne itin patiko.

-Ir žiūrėk, kur ji dabar,-ramiai atsakė ir patraukė prie durų,-Jei Skarlet kas nors nutiks,-atsisuko į mane,-Gali pamiršti, kad turi brolį,-ir užtrenkė durimis.

-------------------------------------------

Dalis nėra ilga, bet pažadu, kad rytoj įkelsiu kitą ^^

O dabar vertinkit šią dalį ^^

Iš anksto ačiū :))

-Gabija