Kupolas

12

Šyptelėjau ir sustojau prie spintelės. Atrakinau ją ir ieškojau matematikos vadovėlio, padėdama nereikalingus į šoną. Staiga po mano rankove ėmė švytėti melsva šviesa. Skubiai atitraukiau džemperį iki alkūnės ir pažvelgiau į riešą. Mikroschema, esanti manyje, ėmė skleisti šviesą.

Tikriausiai per ilgai stovėjau vietoje, nes pajutau Rouzės ranką ant mano peties.

-Viskas gerai?-paklausė.

Pasisukau į ją. Buvau stipriai suspaudusi riešą, kad prislopinčiau skindančią šviesą. Paklaikusiomis akimis žvelgiau į Rouzę.

-Skambink Tristanui,-prabilau.

-Ką?-ji prisimerkė, nes nesuprato kodėl.

-Greičiau. Skambink,-bandžiau atrodyti kuo mažiau išsigandusi, bet baimė darė savo.

Rouzė ėmė raustis po kišenes, ieškodama mobilaus telefono. Radusi sparčiai rinko skaičius ir paskambino.

-Ateik prie Skarlet spintelės. Žinau, tiesiog išsiprašyk! Tavo seseriai kažkas nutiko! Dievulėliau, nebeklausinėk,-atsiduso,- Tiesiog ateik.

Ir įsidėjo mobilųjį atgal į kišenę.

Rouzės akys pakrypo į mano ranką, kurią vis dar laikiau suspaudusi.

-Įsipjovei?-paklausė, bandydama atspėti, kas man galėjo nutikti.

Papurčiau galvą. Netrukus pasirodė ir Tristanas. Jis buvo uždusęs nuo bėgimo. Pažvelgė į mane.

-Kas nutiko?-paklausė išsigandęs.

Žvelgiau broliui į akis. Tuomet nuleidau akis į ranką ir atleidau ją. Pasirodė šviesa. Neryški, tačiau visvien. Mano ranka švietė, štai kodėl tai atrodė nenormalu...

Tristano akys pakrypo į mano ranką. Jis sustingo.

-Kas nutiko?-pažvelgė man į akis.

-Nežinau,-kalbėjau, bandydama sulaikyti drebantį balsa,- Ieškojau knygos, kai mikroschema įsižiebė.

Tristanas akimirką patylėjo. Akimis nužiūrėjo mano ranką.

-Paieškosiu informacijos apie tai,-linktelėjo,- Susitiksim po pamokų.

-Ei,-priėjau arčiau jo,-Kur ketini ieškoti informacijos?-paklausiau.

Jis pažvelgė tai į mane, tai į Rouzę. Tuomet vėl pažvelgęs į mane prabilo:

-Visur.

Ir apsisukęs nuėjo.

Pažvelgiau į vis dar švytintį riešą. Užtraukiau džemperio rankovę ir įkišau ranką į kišenę, kad vis dar neryškiai besimatanti melsva šviesa nesukeltų įtarių mokinių žvilgsnių. Grįžau prie spintelės, pasiėmiau matematikos vadovėlį ir užrakinusi atsisukau į Rouzę.

-Eime?-paklausiau.

Ji palinksėjo ir nuėjom.