Kupolas

30

SKARLET POZICIJA

Prieš save išvydau uždengtą angą. Nieko nelaukusi tyliai patraukiau dangtį ir įšokau į vidų. Tunelis vedė žemyn. Negalėjau sustabdyti kritimo, taigi užsidengiau galvą rankomis ir laukiau dugno. Mačiau, kad aplink jau darosi šviesiau. Žinojau, kad artėja pabaiga. Netrukus bumtelėjau į kietą pagrindą ir išsitiesiau.

-Aaa,-išleidau tylią skausmo aimaną, kai pajutau dūrį į šoną bei ranką.

Lėtai pasukau galvą į skaudančią vietą. Kraujas jau spėjo nubėgti per visą ranką.

Nors ir jutau neapsakomą žodžiais skausmą, prisiverčiau atsistoti. Sukandusi dantis iš rankos ištraukiau įsmigusį peilį. Įmečiau jį į kuprinę ir iš kišenės išsitraukiau raciją.

-Hantai, tu ten?- vos prabilau, nes kiekvienas žodis kėlė skausmą.

Tačiau atsakymo nesulaukiau.

-Hanteri, Džordžai, kas nors... Prašau, atsakykit...-paprašiau.

-Skarlet?-išgirdau Tinos išsigandusį balsą.

-Tina...-atsikvėpiau su palengvėjimu,-Tina, pakviesk Hanterį. Arba Džordžą. Prašau,-paprašiau ir atleidusi mygtuką pažvelgiau į kraujuojančią žaizdą šone bei rankoje.

-Tuoj,-išgirdau jos žodžius.

HANTERIO POZICIJA

-Hanteri, tu negali išeiti! Tik ne dabar!-sušuko Džordžas, kai aviausi batus.

-Ji neatsako! Skarlet pavojuje! Ir neketinu sėdėti ir laukti nežinant, ar ji pasirodys!-čiupau striukę.

-Hanteri!-išgirdau Tinos balsą. Ji pribėgo prie laiptų ir žvelgė į mane nuo jų viršaus,-Skarlet tave kviečia.

Išgirdęs ką ji pasakė, nieko nelaukęs numečiau striukę ant žemės ir užbėgau laiptais aukštyn. Nubėgau į kambarį ir pačiupau raciją. Nuspaudžiau mygtuką ir prisidėjau prie lūpų.

- Skarlet? Skarlet, tu ten?-tariau ir laukiau sesers atsakymo.

-Taip,-pasigirdo duslus jos balsas,-Turiu kortelę. Ir kodą,-sunkiai kvėpavo.

Žinojau, kad kažkas ne taip.

- Skarlet, kas nutiko?-paklausiau.

Kelias akimirkas ji tylėjo. Tuomet prabilo.

-Aš... Aš nukritau ant peilio. Nežinau, iš kur jis ten atsirado. Bet susižeidžiau.

-Ateinu,-tariau ir sukausi eiti.

-Ne!-tarė griežtai,-Ne... Aš surasiu išėjimą ir grįšiu.

-Skarlet, aš...

-Man viskas gerai. Netrukus susitiksim.

Lėtai atitraukiau raciją nuo lūpų ir padėjau ją ant stalo. Negalėjau patikėti, kad Skarlet sužeista. Ir negalėjau sau atleisti, kad vėl jos paklausiaú.

Greitai apsisukau ir nuskuodžiau laiptais žemyn. Čiupau ant žemės gulėjusią striukę ir suėmiau durų rankeną.

-Hantai, kur susiruošei?!-atbėgo Džordžas ir sustojo priešais mane,-Nejaugi negirdėjai, ką paliepė Skarlet?!

-Metas bent kartą jos nepaklausyti,-atkirtau ir pravėręs duris išėjau.