Kupolas

28

Atradusi mažas groteles išėmiau jas ir įropojau į vidų.

-Gerai, aš jau viduje,-tariau šliauždama pirmyn.

-Puiku. Dabar eik tiesiai, kol prieisi dvi atšakas. Priėjusi jas pasuk kairėn. Supratai?

-Sakykim, kad taip,-atsakiau ir ropojau į priekį.

Tunelis vis platėjo, o tai buvo tikrai gerai. Nes jei būčiau bent akimirką ilgiau prabuvusi toje ankštybėje, būčiau viską nutraukusi.

Priropojusi prie dviejų išsišakojimų pasukau į kairę, kaip man ir buvo nurodyta.

-Kur dabar?-paklausiau, kai ėjusi juo priėjau dar dešimt išsišakojimų.

-Tiesiai,-teatsakė.

-Malonėk būti paprastesnis,-atsidusau.

-Tiesiog eik tuneliu tiesiai,-lėtai paaiškino jis.

-Džordžai, tu tikriausiai juokauji?!-trūko kantrybė,-Priešais mane dešimt išsišakojimų! Kuris, tavo manymu, yra tas "tiesiai"?!

-Mėšlas,-nusikeikė jis ir jo balsas nutolo nuo racijos.

-Džordžai?-pakviečiau jį, bet atsakymo nesulaukiau,-O, šaunu, vyruti! Kai jau matai, kad man riesta, staiga dingsti, taip?-atsisėdau ir atrėmiau nugarą į šiltą metalinę angos sieną.

Kuo ilgiau sėdėjau, tuo oras atrodė sunkesnis. Darėsi karšta, ėmė stigti deguonies, vandens. Džordžas vis dar neatsiliepė. Susigraudinau. Nenoriu visko taip užbaigti. Bet daugiau jau nebepajėgsiu. Tas karštis mane pribaigs.

-Skarlet?-staiga išgirdau uždususį Hanterio balsą iš racijos.

-Hantai?-tariau tyliai.

-Skarlet, tau viskas gerai?-susirūpino jis.

Prikandau apatinę lūpą ir užsimerkiau.

-Ne. Hantai, man nepavyks. Čia per mažai deguonies ir beprotiškai karšta.

-Skarlet,-jo tvirtas balsas, atrodo, suteikė man jėgų.-Skarlet, paklausyk. Aš žinau, kad tu sugebėsi. Žinai, kodėl? Nes tu esi vienintelė mergina istorijoje. Vienintelė vadė, kuri rizikuoja dėl savo žmonių. Ir jei šie žodžiai tavęs nepadrąsino- aš suprantu. Grįžk į namus ir toliau gyvenkim, kaip gyvenom. Visada tave palaikiau ir palaikysiu. Bet noriu, kad išgirstum ir tai,-jo balsas trumpam nutilo. Tuomet pasigirdo garsėjantys balsai, kurie šaukė mano vardą,-Tai tavo žmonės, Skarlet. Dabar viskas priklauso nuo tavęs, sesute,-tarė Hanteris.žDabar arba niekad.

Nusišypsojau ir vėl atsiklaupiau ant kelių.

-Be rakto į laisvę negrįšiu,-tariau ir įsidėjusi raciją į kišenę patraukiau pirmu pasitaikiusiu tuneliu, kuriuo vedė nuojauta.

Ir ji neklydo. Oras tapo vėsesnis, metalas nebebuvo toks įkaitęs. Po savimi išvydau groteles. Atidariau jas ir iššokau žemyn. Nusileidau tiesiai priešais Alevein kabinetą.

-Džordžai, durys koduotos,-tyliai tariau į raciją ir vyliausi išgirsti vaikino balsą.

-3547651,-išgirdau skaičių kombinaciją.

Greitai juos suvedžiau ir šyptelėjau.

-Sveikas sugrįžęs.

Durys truktelėjo ir prasivėrė. Įžengiau į vidų. Kabinetas nebuvo didelis, tačiau gan gražus. Sienos baltos, stalas juodas. Šalia jo- sukamoji kėdė, kuri buvo išmarginta juodai baltomis dėmėmis. Pačiame kampe stovėjo spinta su knygomis.

-Daug laiko neturime,-išgirdau Džordžo balsą iš racijos,-Paimk kortelę ir eik.

Nieko nebeatsakiau. Patraukiau prie stalo ir ėmiau rausti po Alevein daiktus. Staiga ant žemės nukrito mėlyna kortelė.

-Bingo,-tariau tyliai ir pakėliau ją.

Mano dėmesį patraukė pravirame stalčiuje gulėjusi pilka užrašinė. Paėmiau ją ir atverčiau pirmąjį puslapį.

„K.Y.G.S. Sosveinas"

-Sosveinas?-prisimerkiau ir prisiverčiau atversti kitą puslapį.

„Atvežimas- naujausia technika. Išvežimas-daržovės bei vaisiai"

-Kas per...

-Skarlet, nešdinkis iš ten!-staiga sušuko Džordžas.-Link tavęs artėja trys defensyvai. Bėk į dešinę pusę.

Nieko nelaukusi įsigrūdau kortelę į kišenę, užsegiau ją ir išbėgau pro duris. Pasukau į nurodytą kryptį ir bėgau toliau.

-Stok!-tyliai tarė,- Pulkas defensyvų artėja iš abiejų pusių!

Ėmiau blaškytis. Nežinojau, kur bėgti. Dešinėje pusėje išvydau artėjančius šėšėlius. Akimis ieškojau kokios nors slėptuvės, bet, priešingai nei praėjusiuose kartuose, jos neradau.

Tikriausiai mano angelas sargas per dažnai gelbėjo mano kailį.

-Ronai, tai tu?-išgirdau defensyvo balsą visai netoliese.

Sumišau. Man galas. Šįkart tikrai nebeišsisuksiu. Ypač čia. Vietoje, kurioje nėra nė menkiausio kampo, kuriame galėčiau pasislėpti.

Tau tikrai sekasi, Skarlet. Sugebi žūti tada, kai viskas ima sektis...