Kupolas

36

Niekas nesijudino iš vietos dar kelioliką minučių. Neiškentusi atsistojau ir, prasibrovusi pro Rouzę, nubėgau prie mokytojos. Atsiklaupiau ir padėjau jos galvą sau ant kelių. Nubraukiau šviesią sruogą nuo jos veido ir žvelgiau į akis.

-Susitiksim rytojuje,-sušnabždėjau ir sūri ašara nukrito ant išblyškusio, bet dar neatvėsusio veido.

Jutau, kaip pradėjo mausti šoną, bet nepasijudinau iš vietos. Glosčiau šviesius moteriškės plaukus. Mintyse įstrigo vaizdas, kuomet kulka perskrodė jos kūną. Alevein žvilgsnis, kuomet ji nusekė mane prieš išeidama.

-Skarlet,-Rouzė priėjo ir uždėjo savo delną man ant peties,-Turėtumėm eiti pakviesti pagalbą,-pritūpė šalia,-Arba bent jau perspėti direktoriui, kas nutiko.

Linktelėjau ir atsistojau, lėtai padėdama mokytojos galvą ant žemės.

Išskubėjom pro duris tiesiai pas direktorę.

-Kvieskit seselę!-skubiai pašoko iš vietos ir išbėgo pro duris.

-Man reikia prasiblaškyti,-tariau tyliai.

Rouzė tiesiog linktelėjo ir nubėgo į klasę.

Išėjau į kiemą. Nenorėjau dar kartą išvysti negyvo mokytojos kūno. Nenorėjau būti vietoje, kur buvo įvykdyta nieko dėtos moters žmogžudystė. O labiausiai slėgė mintis, kad niekas už tai nebus nubaustas.

Atsisėdau ant laiptų ir apsivyjau kojas rankomis. Žvelgiau į vieną tašką ant žemės.

-Kas nutiko?-išgirdau vaikino balsą sau už nugaros,-Kodėl ne pamokoje?-prie manęs prisėdo Tristanas.

Trumpam atsisukau į jį. Tą akimirką pro mus,nešyklėje, mano klasiokai pranešė uždengtą kūną. Žvelgiau į juos.

-Štai kodėl,-tariau tyliai.

Tristanas nieko nesuprato. Jis išsigandęs žvelgė tai į mane, tai į tolstančius vaikinus.

-Kas per...-sumurmėjo.

-Tai Frenston,-tariau tyliai,-Tavo numylėtosios Alevein darbas.

-Alevein buvo mokykloje?-pasisuko į mane, tačiau nepažvelgiau į brolį.

-Kaip matai,-atsakiau.

-Kada išvyksti?-staiga paklausė.

Pasisukau į brolį.

-Greitai,-atsakiau.

-Ar atsiras vietos dar vienam?-šyptelėjo puse lūpų.

-Tau visada,-nusišypsojau ir apkabinau Tristaną.

Buvau įsitikinusi, kad galiu vykti. Tačiau liko dar vienas žmogus, kurį privalau pasiimti kartu.

Konoras. Jis vienintelis, kurį liko įtikinti vykti kartu. Tačiau kaip? O jei jis mane įduos? Ar galiu juo pasitikėti? Per tokį trumpą laiką nedaug jį pažinau, bet žinau tai, kad Konoru galiu pasitikėti. Nes bent jau kol kas jis neatrodo pavojingas.

___________________________________

Nium? Ir kaip? :p Dalis gal ir nėra įdomiausia, bet viskas lėtai artėja prie veiksmo- pabėgimo, kuriovir pati nekantrauju sulaukti 😄 Tikiuosi Jūs taip pat 😁.

Na, o dabar VOTE šią dalį, mestelkit kelis komentariukus ir nepamirškit įsidėti knygos į biblioteką! Ačiū! 💕

-Gabija