Kupolas

41

-Ačiū dar kartą,-padėkojau Konorui, išeidama į kiemą.

Sustojau norėdama palaukti, kol jis užrakint namą, bet Konoras tiesiog nulipo laipteliais ir atsisuko į mane.

-Neini?-paklausė.

-Pamiršai užrakinti,-nykščiu parodžiau į medines duris.

-Kadangi mūsų rytoj čia nebebus,-Konoras atsistojo priešais mane ir pasilenkęs arčiau atsirėmė į turėklus,- Kodėl gi nedavus kitiems pasidžiaugti šiuo stebuklu?-šyptelėjo ir pakėlė antakį.

Pasilenkiau arčiau jo. Taip arti, jog net galėjau pajusti kiekvieną jo iškvėpto oro gūsį.

-Puiki idėja,-nusijuokiau, nes supratau, kad nepasakiau nieko įdomaus, kas būtų privertę mane taip prie jo priartėti.

-Keliaujam toliau?-paklausė.

-Pasimėgaukim paskutine diena,-nusišypsojau ir nuėjom į automobilį.

Tik įsėdus, Konoras paėmė mėlyną akių raištį.

-Ak, nagi!-pavarčiau akis,-Vėl riši man akis?

-Kokia staigmena, jei viską matysi?-nusišypsojo.

-Aš nežiūrėsiu,-įrėmiau kaktą į mašinos dureles,-Tik nerišk man to raiščio...

Konoras nusijuokė ir padėjo mėlyną juostelę sau ant kojų. Užkūrė automobilį.

-Bet jei bent žvilgtelėsi į kelią,-tarė.

-Nežvilgtelsiu,-iškart paneigiau.

Nuo greito jo važiavimo visas automobilis kratėsi. Mano galva vis atšokdavo nuo durelių ir vėl trenkdavosi į jas.

-Auč!-užsiėmiau už kaktos ir atsisėdau.-Tiek to. Rišk tą raištį,-numykiau.

-Nebereikia?-tarė ir sustojo,-Jau atvykom.

Atitraukiau ranką nuo kaktos ir apsidairiau. Buvome miške.

-Einam?-paklausė ir atidarė savo dureles.

Linktelėjau ir išlipau iš automobilio.

-Štai,-Konoras įteikė man gelsvą lapą,-Čia nurodymai. Įveikusi kelią, pasieksi tikslą,-tarė ir nubėgo gilyn į mišką.

Būčiau pasekusi jį, tačiau vaikinas buvo per greitas, todėl man beliko vadovautis duotais nurodymais. Sustojau ir atlanksčiau lapelį.

"Žmonės sako, kad danguj,
Pasiklydo žvaigždelė.
Jei surasi ją,
Palydėk į atgal kelią.

Pasuk į kairę,
Tuomet dešinėn.
Palieski dangų,
Tada žybėk.

Pakviesk žvaigždelę,
Jos slaptu vardu.
Palydėk į kelią,
Tarp visų žvaigždžių"

Kol skaičiau vykdžiau nurodymus, užslaptintus eilėraštyje. Baigusi skaityti sustojau ir patraukiau lapą nuo vaizdo. Priešais mane stovėjo Konoras. Rankose jis laikė dvi taures su 'Morgango' gėrimu.

-Radai,-tarė tyliai ir ištiesė vieną tairę man.

-Ačiū,-padėkojau paėmusi taurę. Pažvelgiau į skystį viduje. Pauosčiau ir pažvelgiau į Konorą,-'Morgangas'?

Jis linktelėjo.

'Morgangas' yra prabangus gėrimas, kuris dažniausiai ruošiamas puotų metu. Jį sudaro šviežiai spausti įvairūs citrusiniai vaisiai, kurių nuosedų galima pajusti vos tik pajudinus gėrimą ir jo išgėrus. Taip pat į sudėtį įeina ir lašelis degtinės.

Gurgštelėjau gėrimo ir nusišypsojau. Ištiesiau taurę į Konorą.

-Už rytojų?-tariau.

Konoras nusišypsojo ir švelniai stuktelėjo savo stikline į maniškę.

-Už rytojų,-atsakė tyliai ir žvelgdami vienas į kitą išgėrėm.

Dar kiek pasišnekučiavę grįžom į automobilį.

-Palauk,-staiga tariau, Konorui palietus raktelį. Jis pasisuko į mane,-Argi taisyklės nedraudžia vairuoti išgėrusiam?-paklausiau.

-O ar jos nedraudžia bėgti iš kupolo?-pakėlė antakį.

-Taisyklės ir buvo sukurtos tam, kad jas laužyti,-plačiai nusišypsojau.

-Būtent tai mes ir darom,-užkūrė automobilį ir visu greičiu išvažiavo iš miško.

____________________________

Jei gerai 'apskaičiavau', tai tikriausiai ateinančioje dalyje bus pabėgimas ^^ laukiat? :p

-Gabija