Kupolas

35

Tina atnešė mano vadovėlius, kai nuskambėjo skambutis.

-Spėju, susidūrei su Michaeliu,-sukikenau.

-Ne,-paneigė tyliai,-Su Konoru. Jis sakėsi tave žinąs ir prašė paduoti tau tai,-ištiesė man sulankstytą lapelį.

Ištiesiau ranką ir paėmiau jį. Atlanksčiau. Lapelyje, gan gražiu raštu buvo parašyta:

"Šiandien mokykloje nebūsiu. Bet tam yra svarbi priežastis, kurią netrukus sužinosi :) Po pamokų paimsiu tave.

-Konoras"

Šyptelėjau ir sulanksčiusi lapelį įdėjau jį į knygą.

-Jis tavo vaikinas?-išgirdau Tinos klausimą.

Šyptelėjau, bet į draugę nepažvelgiau.

-Ne. Jis tiesiog... Draugas,-atsakiau ir pažvelgiau į ją.

Tina nusišypsojo ir žvelgė man į akis.

-Kas?-prisimerkiau.

-Visbdar negaliu patikėti, kad mano geriausia draugė tapo pabėgėlių vade,-tyliai tarė.

Nuleidau galvą ir nudelbiau žvilgsnį į suolo paviršių.

-Kartais norėčiau ja nebūti,-tyliai atsakiau.

*

Pasibaigus pamokai atsistojau ir lenkiausi pasiimti knygų, bet jas iš manęs paėmė Tina.

-Nepersitampyk,-mirktelėjo viena akim ir lydėjo mane iki spintelės.

-Manau, reikia surenkti susitikimą per ilgąją pertrauką. Po pamokų negalėsiu dalyvauti,-tariau Tinai, kol lėtai ėjome iki spintelės.

-Gerai,-sutiko,-Pranešiu kitiems,-nusišypsojo.

Kol stovėjau prie spintelės ir ieškojau knygos, Tina mobiliaja apyranke visiems išsiuntė tris virpesius, kurie reiškė, kad susitinkame po trečios pamokos.

Susiradusi vadovėlį užrakinau spintelę ir ėjome link kabineto, kuriame turėjo vykti istorijos pamoka.

-Skarlet?-išgirdau balsą už savęs.

Atsisukau atgal. Link manęs ėjo aukštas, tamsiaplaukis vaikinas, rankose laikydamas puokštę man dar neregėtų gėlių.

-Tu Skarlet, ar ne?-paklausė priėjęs prie manęs.

Linktelėjau ir laukiau, ką jis toliau sakys.

-Turiu tau siuntinį nuo Konoro,-ištiesė gėlių puokštę ir laiškelį, kurį įdėjo į gėlių vidurį.

-Ačiū,-padėkojau, paėmusi puokštę.

Vaikinas tiesiog nusišypsojo ir apsisukęs dingo minioje.

-Na, o tas Konoras moka stebinti, a?-sukikeno Tina.

Nusišypsojau ir apsisukusi grįžau prie draugės. Nuėjome į kabinetą. Atsisėdau į suolą, padėjau gėles ant palangės ir atlanksčiau lapelį, buvusį tarp jų.

"Iki staigmenos pradžios liko visai nebe daug :)

Konoras"

Nusišypsojau ir įdėjau lapelį į knygą.

-Susitinkame per ilgąją pertrauką?-išgirdau Rouzės balsą.

Ji atsisėdo šalia manęs ir išsiėmusi knygas padėjo jas ant stalo.

-Taip. Po pamokų būsiu šiek tiek užsiėmusi,-tariau, žvelgdama į draugę.

Jos žvilgsnis pakrypo į ant palangės gulinčias gėles. Tuomet pažvelgė į mane ir plačiai nusišypsojo.

-Suprantu, kodėl,-tarė.

Susigėdusi nusišypsojau ir atsisėdau tiesiai, nes nuskambėjo skambutis. Netrukus klasė buvo pilna mokinių. Po poros minučių pasirodė ir mokytoja.

-Nieko nelaukiant pradedam pamoką,-tarė eidama link savo darbo vietos.

Pasidėjusi knygas ji pačiupo metalinę lazdelę ir ėmė rašyti lentoje datas.

-2100 metais, vasario ketvirtąją buvo pasirašyta taikos sutartis tarp įsižiebusio konflikto Europos ir Azijos šalyse. Tuo metu, kai--

Mokytojos žodžius nutraukė į klasę įėję defensyvai. Kartu su jais ir Alevein. Visi ruošėmės stoti iš savo vietų, bet Alevein iškėlė ranką į viršų, taip parodydama, kad liktume vietoje.

-Pažeidei taisykles, Frenston,-tarė Ema istorijos mokytojai.

-Atleiskit, valdove. Aš netyčia. Prisiekiu visu dangumi, kad svarbios informacijos neatskleidžiau,-visa virpėjo.

Žinojau, kad kalba eina apie Kodą 12.

-Mano taisyklės-mano tvarka,-lėtai kalbėjo,-Laužai jas,-defensyvo ginklo kulka perėjo kiaurai mokytojos kūnu,-Pati pasirenki savo likimą,-pabaigė sakinį, žvelgdama į gulintį moters kūną.

Užsidengiau veidą rankomis, o akyse kaupėsi ašaros. Alevein pasuko žvilgsnį į mane, tuomet į gėles ir vėl į mane. Nenusukusi akių lėtai apsisuko ir išėjo iš kabineto. Klasėje girdėjosi tik gilus mokinių kvėpavimas. Niekas nejudėjo.

Nes niekas iki šiol nesuprato, kas kątik įvyko.

________________________________

Dalis nėra labai vykusi, bet yra kaip yra :D geriau tokia, nei nieko :D

Ir, kaip visada, norėčiau sulaukti nuomonių! ^^ nebijokit reikšti ir kritiką! Mes juk visi mokomės iš klaidų, taigi sakykit ir manąsias ^^

-Gabija