Pasibaigus 'tylos minutei', Sonata apglėbė mane per liemenį ir pasisuko prie laiptų.
-Įsimaišyk į minią,-tarė ji ir draugiškai šyptelėjo,-Ateisiu pas tave į kambarį kai tik atsilaisvinsiu,-nusišypsojo ir grįžusi prie Monos ir Metju išėjo.
Susiradau minioje Tristaną ir kartu su būriu žmonių patraukėm prie išėjimo.
-Man vadai kelia nerimą,-tyliai tariau broliui, žvelgdama į priekį.
-Kodėl?-nesuprato jis.
-Nes vos tik pamačiusi mane, Mona ėmė sakyti kažką Metju.
-Kas tas 'kažką'?-paklausė brolis.
-Mona sakė, kad--
Nespėjau nė užbaigti sakinio, nes įsijungė silpnai girdima sirena. Iš pradžių nesupratau jos reikšmės, tačiau visiems staiga nutilus ir sutūpus ant žemės supratau, kad sirena praneša apie pavojų. Pritūpusi pažvelgiau į brolį. Jis išsigandęs žiūrėjo man į akis. Netrukus laiptais nusileido visi trys vadai ir sustingo. Žiūrėjo į kiekvieną pritūpusį. Tuomet Metju, pasisukęs į pasirodžiusius sargybinius, mostelėjo jiems ranka ir pats nubėgo ta kryptimi. Sonata prilėkė prie manęs.
-Kas čia vyksta?-paklausiau jos pašnibždomis.
-Pastate pasirodė defensyvai,-atsakė ji,-Jei jie neras laiptų į rūsį, kur mes dabar esame, tuomet bus labai gerai.
-O jei ras?-staiga paklausiau.
Sonata nustebusi pasisuko į mane. Tikriausiai ji nesitikėjo tokio klausimo.
-Tuomet melskis, kad mūsų sargyba būtų pasiruošusi,-atsakė.
Girdėjau žingsnius virš galvos. Jie buvo lėti, bet sunkiai stuksėjo į žemę. Tuomet pasigirdo atveriamų durų girgždesys.
-Velniai rautų...-tyliai nusikeikė Sonata ir pašokusi nulėkė pas Metju.
Staiga visur dingo šviesa. Girdėjau tik sunkius žmonių kvėpavimus. Tamsoje susiradau Tristaną ir suspaudžiau jo ranką.
-Samueli, manau, čia kažkas yra!-išgirdau defensyvo balsą.
-Patikrink!-atsakė kitas, kurio balsas buvo tylesnis. Supratau, kad jis stovėjo toliau nuo savo kolegos.
Sugirgždėję laiptai išdavė, kad defensyvas lipo laiptais žemyn. Girdėjau, kaip sargybiniai tyliai užtaiso ginklus ir laukia priešo.
Sėdėjau ir nieko nedariau. Tiesiog tankiai kvėpavau ir tikėjausi geriausio.
Nors ir žinojau, kad dabar tai tikrai nepadės.
YOU ARE READING
Kupolas
FantasyAteitis nėra tokia, kokią ją įsivaizdavo žmonės. Pasaulį nusiaubus virusui bei stichinėms nelaimėms, visi išgyvenusieji buvo surinkti ir apgyvendinti mieste po kupolu. Jame galiojo griežtos taisyklės: visi gyventojai privalo būti paženklinti. Ir mi...