Kupolas

52

Baigusi nusišluosčiau kruvinas rankas į medžiagos skiautę, gulėjusią ant žemės.

-Einu prie kitų,-tariau Džordžui ir padėjau medžiagos skiautę ant metalinio strypo, kyšančio iš žemės.

-Gerai,-atsakė ir šyptelėjo.

Nusišypsojusi jam nuėjau pas prie laužo sėdinčius jaunuolius.

-Gerai jaučiatės?-paklausiau maloniu balso tonu ir šyptelėjau.

-Taip,-atsakė po vieną.

KONORO POZICIJA

Mačiau, kaip Skarlet nuėjo prie kitų, palikdama Džordžą vieną. Jis atsisėdo ant metalinės apvirtusios vonios ir nenuleido akių nuo merginos. Apsidairiau ir nuėjęs prie jo atsisėdau šalia. Žiūrėjau į Skarlet.

-Manai, kad ją pažįsti?-staiga paklausiau, kas nustebino Džordžą.

Jis trumpam pasisuko į mane, tuomet vėl žvelgė į Skarlet.

-Taip,-atsakė.

-Nė velnio,-numykiau,- Jei kartą ir prabuvai su ja, dar nereiškia, kad pažįsti.

Džordžas plačiai išsišiepė.

-Ji bent jau apie save papasakojo pati,-tarė,- O ne Alevein.

-Alevein man nieko apie ją nepasakojo!-trūko kantrybė ir sušukau.

-Drįsčiau abejoti,-atsakė tyliai.

Pasisukau į Skarlet pusę. Ji jau skubėjo čia.

-Kas, po galais, čia vyksta?!-paklausė piktai.

Džordžas atsistojo prie jos ir perkėlė ranką per merginos liemenį.

-Paklausk Konoro,-tarė lyg pasityčiodamas ir žvelgdamas į mane.

Skarlet pervėrė mane šaltu žvilgsniu. Skubiai atsistojau, pasitaisiau prie kelnių pritvirtintą ginklą ir praėjęs pečiu stipriai trenkiausi į Džordžą. Nuo smūgio jis paėjo atgal.

Nuėjau tolyn nuo visų. Susidėjęs rankas ant šonų žvelgiau į vieną tašką smėlyje. Niekas manęs nebemėgsta. Kaltinau sake, kad paklusau Alevein. Juk galejau pasprukti. Galėjau nieko nepranešęs jai išvesti Skarlet ir kitus pro vartus. Bet to nepadariau. O gailėtis per vėlu.

Kaltes reikia išpirkti.

SKARLET POZICIJA

Stebėjau nueinantį Konorą. Pasisukau į Džordžą. Jis patraukė savo ranką nuo mano liemens.

-Kas tarp jūsų įvyko?-paklausiau jo.

Džordžas žiūrėjo į tolstantį Konorą.

-Nieko ypatingo,-pažvelgė į mane, šyptelėjo ir nuėjo.

Kelias akimirkas žiūrėjau į Konorą, tuomet sukausi eiti, bet išgirdau šaukiant mano vardą. Atsisukau. Link manęs pribėgo Konoras.

-Ar išėmei mikroschemą iš blondinės?-staiga paklausė uždusęs.

Susimąsčiau.

-Ne,-atsakiau ir pažvelgiau į vaikiną. Nenorėjau daug su juo kalbėti, taigi tiesiog žvelgiau jam į akis ir laukiau paaiškinimo.

-Tuomet, manau, norėsi ją sulaikyti,-ir pasitraukė į šalį.

Priekyje, jau gerokai nutolusi nuo mūsų, bėgo šviesaplaukė, kurią išgelbėjau. Ji skuodė atgal į kupolą.

-Po galais...-sumurmėjau ir pradėjau bėgti paskui ją.

Už manęs bėgo ir Konoras.

-Ei! Sustok!-šaukiau, bet mergina tik pasisuko, pažvelgė į mane, ir dar greičiau bėgo.-Sakiau stok!-dar kartą sušukau.

Netrukus pasigirdo šūvis ir šviesaplaukė sukniubo ant žemės. Išplėčiau akis.

-Ne...

Pasisukau atgal. Konoras laikė priešais save iškėlęs ginklą. Sutikęs mano akis jį nuleido.

-Ką tu padarei?!-surėkiau ant jo,-Kodėl ją nužudei?!-priėjau prie jo.

-Ji būtų įbėgusi į saugomą zoną. Alevein būtų suradusi mus visus,-paaiškino.

-Bučiau ją sugavusi! Tu visais atsikratai, Konorai! Štai kur tavo problema. Tau nerūpi kiti!-šaukiau ir taip prikviečiau kitus.

-Nerūpi?-jis prisimerkė. Mačiau, kad pyktelėjo,- Rizikavau gyvybe likdamas būstinėje, kad ištraukčiau tave. Nužudžiau geriausią savo draugą Roną, nes jis kesinosi į tavo gyvybę. Turėjau išžudyti visus likusius defensyvus, kad tik gaučiau raktus nuo kamerų, kuriose buvai tu ir visi čia stovintys. Ir dar drįsti sakyti, kad man niekas nerūpi?!-sušuko.-Bent kada nors susimąstyk, prieš kažką sakant, gerai?-tarė tyliai ir apsisukęs skubiai grįžo prie laužavietės.

Stovėjau vietoje. Neradau žvilgsniui vietos, taigi paviršutiniškai žvelgiau vis į kitą taškelį ant smėlio. Nežinojau, kad Konoras pasiaukojo dėl mūsų. Bet jis mus įdavė, o to negaliu pamiršti. Per jį praradau daugiau žmonių nei jis, nužudęs kelis sargybinius.

Pasisukau į vietą, kurioje gulėjo šviesaplaukės kūnas. Tuomet nusukau galvą į kitus, kurie buvo apsupę mane lanku.

-Pailsėkit,-tariau žvelgdama į juos,-Po valandos keliausim toliau,-ir nuėjau nuo jų.

Stovėjau toleliau nuo laužavietės. Apglėbiau save rankomis. Pakėliau akis aukštyn.

-Ką aš padariau, Hanteri...-sušnabždėjau.

__________________________________

Tai va, nauja dalis ^^ Norėjot šiek tiek Konoro ir Skarlet akimirkų, taigi daviau ir jų 😄 Vertinkit 😊 Labai ačiū, kas komentuoja ir spaudžia VOTE. Be to, ačiū ir tiems, kurie skaito! ❤

-Gabija