Kupolas

62

Patalpa nušvito blankia šviesa, bet to užteko ką nors įžiūrėti. Tristanas atsistojo ir paleido mano ranką.

-Kur susiruošei?-tyliai paklausiau.

-Padėsiu sargybiniams,-atsakė.

-Eisiu kartu,-linktelėjau.

Tristanui šis planas ne itin patiko, tačiau jis sutiko ir tyliai nuėjom prie Sonatos ir kitų vadų, sustojusių prie sargybinių. Jie visi žvelgė į tamsų kolidorių, laukdami ateinančio priešo.

-Noriu padėti,-mums nespėjus nieko pasakyti tarė iš kažkur atsiradęs Konoras.

-Tai pavojinga, vaikine,-sustabė jį Metju.

-Dirbau defensyvu,-atsakė jis,-Žinau, kaip apsaugoti kitus ir tuo pačiu save. Leiskit man prisidėti prie sargybos,-prašė vaikinas.

Metju žvelgė į jį. Tuomet linktelėjo.

-Gerai,-tarė,-Prisijunk prie kitų,-pakreipė galvą į sargybinius,-Ginklą gausi iš Skoto,-parodė pirštu į sargybinį, stovintį prie sienos ir prisitalpinusį kišenes ginklais.

-Aš irgi noriu padėti,-staiga prabilo Tristanas ir žengė žingsnį į priekį.

Metju atsiduso ir pirštu nurodė kryptį į sargybinius. Brolis linktelėjo ir prisijungė prie jų. Ruošiausi eiti prie Tristano, bet mano ranką sučiupo Sonata.

-Jei nori padėti, tai padėk mums čia,-linktelėjo.

Nieko neatsakiusi pažvelgiau į brolį, kuris užtaisė ginklą ir nutaikė jį į kolidoriaus galą.

-Jam nieko nenutiks,-išgirdau švelnų Sonatos balsą.

Pasisukau į ją, nenoromis linktelėjau ir paklausiau:

-Ką turėčiau daryti?

-Padėk apsaugoti žmones,-tarė Metju,-Nenoriu nei vienos aukos,-sukando dantis.

Linktelėjau ir pažvelgiau į priekį, iš kur turėjo ateiti įsibrovėlis. Visi keturi, aš, Mona, Sonata ir Metju, atsistojome priešais įėjimą į salę, kur buvo sutūpę žmonės. Laiptai, kuriais  lipo defensyvas, vis labiau girgždėjo. Jis užtaisė savo ginklą. Laiptų girgždesys liovėsi. Pažvelgiau į Sonatą. Ji tik dar labiau įsitempė. Pasigirdo batų kaukšėjimas į grindis. Defensyvas artėjo.

-Valdovės įsakymu, jūs turit keliauti su manimi!-sušuko jis, pamatęs mus išsirikiavusius priekyje.

-Turi tris sekundes apsisukti ir grįžti į automobilį!-griežtai tarė jam Metju, o nuo tokio jo balso tono man pašiurpo oda.

Defensyvas priėjo arčiau, ir jo veidą apšvietė blanki šviesa. Jis sustojo ir šypsojosi.

-Taigi, Metju. Slėpi pabėgėlius?-staiga tarė jis ir išsišiepė,-O juk galėjai tiesiog prisijungti prie mūsų.

-Verčiau būčiau miręs,-griežtai atsakė Metju.

Defensyvo akys pakrypo į mane. Prisiminiau jį. Tą veidą atpažinčiau iš tūkstančio kitų. Jis buvo tas, kuris išvežė Sonatą. 

-Ir ką gi aš čia matau?-pakreipė galvą,-Išdavikė, pašovusi valdovę? 

Suspaudžiau kumščius ir stipriai sukandau dantis. Norėjau pulti jį, tačiau tvardžiausi. 

-O tu, Konorai,-kreipėsi į vaikiną, stovėjusį visai šalia,-Išdavei savo šeimininkę ir pasprukai kartu su jais. Kur gi, vis dėlto, nuveda toji meilė, a?-nusijuokė.

-Aš bent jau turiu gyvenimą, kuriuo galiu didžiuotis,-atsakė Konoras.

Defensyvas iššiepė savo baltus dantis ir ištiesė ginklą Konorui į kaktą.

-Drįsčiau abejoti.

Pasigirdo šūvis. Giliai širdyje pajutau tarsi smūgį. Nejaugi Konoro tikrai nebėra? Gal ir pykau ant jo, bet tikrai nenorėjau, kad jis mirtų. Tik ne tokiomis aplinkybės, kuomet net nepradėjome kariauti. Tačiau pakėlusi akis ir išvydusi pakėltą Tristano ginklą supratau, kad Konoras gyvas. Tristanas buvo greitesnis. Konoras pasisuko į mano brolį.

-Ačiū,-tyliai padėkojo už išgelbėtą gyvybę.

Tristanas tiesiog linktelėjo.

-Neitai, tau viskas gerai?!-laiptais žemyn nusileido kitas defensyvas.

Išvydęs mus jis iškėlė ginklą ir nusitaikė, tačiau mūsų sargyba buvo greitesnė ir įsibrovėlis buvo greitai pašalintas.

Visi tankiai kvėpavom. Niekas nepajudėjo iš savo vietos.

-Tai pirmas kartas, kuomet jie mus rado,-staiga prabilo Sonata.

-Pirmas ir paskutinis,-numykė Metju ir įjungė šviesas,- Pavojaus nebėra! Galite grįžti į savo kambarius,-tarė jis ir apsisukęs nuėjo atgal į salę.

Nenuleidau žvilgsnio nuo laiptų. 

-Viskas per daug paprasta, kad būtų pabaiga,-sušnabždėjau sau panosėje.

Ir vis dėlto mano nuojauta šįkart manęs neapvylė. Viršuje dar buvo likę įsibrovėlių. Ir jie arba kvies pastiprinimą, arba nusileis čia mūsų išžudyti.

______________________________
Neištvėriau neįkėlusi dar vienos dalies 😄 Čia mano rekordas! Trys dalys per vieną dieną 😄

Lauksiu vertinimų :3

-Gabija