Kupolas

51

-Meskit darbus ir bėkit čia!-sušukau skuosdama link laužavietės. Sustojusi palaukiau, kol susirinks kiti. Visų akyse buvo nerimas. Niekas nesuprato, kas vyksta.

-Man reikės peilio. Kas tokį turi?-tariau taip, kad visi girdėtų.

-Aš turiu visą medicinos reikmenų dėžutę,-Džordžas įžengė į priekį,- Joje yra skalperis.

-Tiks. Kuo puikiausiai,-atsakiau,- Greit atnešk jį čia. Ir mums prireiks tvarsčių. Daug,-niekas nesuprato, ką ketinau daryti, taigi suskubau jiems paaiškinti,- Mikroschemose, kurios įsodintos į jūsų riešą, yra sekimo sistema. Kiekvienas yra sekamas. Taigi privalom jas išimti.

Mačiau, kad daugumos šis planas tikrai neviliojo. Bet tai buvo būtina. Džordžas atnešė pirmosios pagalbos dėžutę, kuri buvo daug didesnė ir įvairesniu vidumi, nei kitos. Skubiai ją atidariau ir ištraukiau mažą peiliuką. Žvelgiau į jį. Tuomet pažiūrėjau į Džordžą.

-Tu pirmas. Vėliau man padėsi,-tariau ir ištiesusi laisvą ranką paprašiau Džordžo rankos. Jis dvejojo,-Nagi,-nenuleidau nuo jo žvilgsnio,-Pasitikėk manimi.

Vaikinas linktelėjo ir nedrąsiai ištiesė ranką delnu į viršų. Švelniai suėmiau jo riešą ir pridėjau aštrų peiliuko galą prie jo odos.

-Pasiruošęs?-paklausiau.

Jis linktelėjo. Įrėžiau jo riešą ir abiejomis rankomis suspaudžiau šonus. Netrukus iškrito mėlyna dėžutė su numeriu '513'.

-Kažkada aš tave gelbėjau, išimdamas kulką. Dabar tu gelbėji mane nuo daikto, kurį turiu jau penkioliką metų ir tik dabar sužinojau jo tikrąją paskirtį,-tarė tyliai jis, žvelgdamas man į akis. Vaikinas šypsojosi.

Nusišypsojau ir paėmusi mikroschemą padėjau ją ant stalo, skaičiais į viršų.

-Jie mus žymi?-primerkė akis Džordžas. Paėmiau tvarstį ir bandžiau apvinioti žaizdą, bet jis mane sustabdė,-Aš pats.

-Kitas!-sušukau.-Nagi, paskubėkim!

Paėmusi priėjusios merginos ranką padariau tą patį ir su ja.

-Taip. Kiekvienas turi vis kitokį numerį,-atsakiau į Džordžo prieš tai užduotą klausimą ir paėmusi merginos iškritusią mikroschemą padėjau prie Džordžo, kuri gulėjo ant medicininės dėžutės dangčio.

Džordžas skubiai aprišdavo kiekvieno 'išoperuotą' riešą.

-Iš kur tai žinai?-paklausė. Nutilau.-Konoras, tiesa?-staiga tarė.

Linktelėjau.

-O jei jis vėl mus apgavo?-paklausė.

Pasisukau į Džordžą.

-Tuomet jam labai nepasisekė,-nusisukau ir paėmiau kito paauglio ranką.

__________________________

Dalis nėra ilga, bet taip gavosi :D Labai ačiū toms, kurios reiškia nuomones ir spaudžia VOTE!!! ❤

-Gabija