Kupolas

13

TRISTANO POZICIJA

Nuėjau tiesiai į biblioteką. Pamokos vis dar vyko, tačiau sesuo dabar buvo daug svarbesnė nei jos. Patraukiau link prie kompiuterio sėdinčios senyvos bibliotekininkės. Ji buvo apsijuosusi megzta skara, kuri dengė visa kūną. Ant nosies pūpsojo nedideli akiniai, kurie buvo surišti mažyte grandinėle.

Priėjęs prie jos, atsirėmiau į stalą priešais moteriškę.

-Kur galėčiau rasti knygą apie mikroschemas?-paklausiau tyliai, nors biblioteka buvo tuščia.

Ji pakėlė akis į mane ir atsistojo. Nusekiau iš paskos. Pasiraususi knygų lentynoje padavė man pilką knygą.

-Ačiū,-padėkojau ir tučtuojau atverčiau turinį.

Nežvelgdamas į kelią nutipenau iki stalo ir atsisėdęs ėmiau ieškoti. Verčiau puslapius vieną po kito, bet nieko panašaus į melsvą švytėjimą neradau. Galiausiai užverčiau knygą, nunešiau ją į vietą ir patraukiau link išėjimo. Tuomet stabtelėjau ir atsisukau į bibliotekininkę. Nuėjau prie jos. Ponia vėl pakėlė akis į mane.

-Aš turiu klausimą,-tariau tyliai,- Ką žinot apie melsvą švytėjimą, sklindantį iš mikroschemos?

Ji žvelgė į mane. Tada apsidairė ir su kėde prisislinko arčiau.

-Žinau tik tai,-tarė kimiu balsu,- Kad kai valdovė ko nors neranda, ji įjungia mikroschemas, kurios nė karto nebuvo patikrintos. Taip atpažįsta tuos, kurie daugybę metų išsisukdavo iš patikros.

-Jūs man labai padėjot,-padėkojau,- Ačiū.

Išbėgau pro duris ir paskambinau Rouzei.

-Mažute,-tariau jai atsiliepus,- Po minutes susitinkam toj pačioj vietoj. Turiu atsakymą.

Įgrūdau telefoną į kišenę ir skubiai nubėgau laiptais žemyn, prašokdamas tris paskutinius laiptus. Sustojau ties Skarlet spintele, prie kurios jau stovėjo ji su Rouze.

-Skarlet,- tariau priėjęs,- Radau. Radau atsakymą,-gaudžiau orą,- Mikroschema švyti, nes tu niekada nebuvai nuskanuota. Taip Alevein nori surasti tą, kuris vengia patikros.

-Tai... Ką man daryti?-žvelgė į mane.

Tą akimirką jaučiausi bjauriai... Nesugalvojau, kaip jai padėti. Tačiau neketinau palikti merginos pačiai spręsti problemas. Ji mano sesuo. Jos problemos- mano problemos.

Paglosčiau jos galvą ir šyptelėjau pusę lūpų.

-Ką nors sugalvosiu, gerai? O iki tol slėpk riešą. Neleisk, kad kas nors jį pamatytų. Sutarta?

Skarlet linktelėjo.

-Susitiksim po pamokų,-tariau ir nuėjau į pamoką.