Kupolas

11

-Štai ir jis,- tyliai prabilo Megan, sėdėdama priešais mane.

-Kas "jis"?-nesupratau apie ką ji šneka.

-Michaelis,- plačiai šyptelėjo.

Jutau, kaip Tina išsitiesė, pakedeno savo šviesius plaukus ir alkūnėmis įsirėmė į stalą. Akies kampučiu nužiūrinėjo eilėje stovintį Michaelį.

-Bėk pas ji,- kumštelėjau draugei į šoną alkūne.

-Na jau ne,- papurtė galvą.

-Juk matau, kad nori,- nusišypsojau ir atsikandau salotos lapo.

-Ne. Negaliu,-papurtė galvą ir pažvelgė sau į kojas. Jos veidas tapo niūresnis. Šypsenos nebebuvo.

-Kodėl?- paklausiau.

-Nes Kristi jau ten,- prabilo tyliai.

Visos pasisukom į Michaelio pusę. Prie jo jau stovėjo Kristi. Panelė "Miss Grožis". Ji mano, kad gali turėti bet kurį. Bet labai tikiuosi, kad tik ne Michaelį...

-Galim pakalbėt?-išgirdau vaikino balsą sau už nugaros.

Krūptelėjau ir atsisukau. Už manes stovėjo Hanteris. Skubiai nusišluosčiau lūpas ir atsistojusi nusekiau paskui brolį į valgyklos kampą.

-Visi šneka, kad defensyvai planuoja atvykti į mokyklas patikrai,-staiga tare ir atsisuko į mane.

-Žinau,-nuleidau akis į žemę,- Merginos jau kalbėjo apie tai.

-Žinai, dabar pavojus gręsia ir man. Ir Tristanui,-tarė ir žvelgė man į akis.

Pažvelgiau į jį. Prisimerkiau.

-Ką turi omeny?

-Per daug tau padėjau, supranti? Jie tai sužinos ir tuomet mums visiems bus galas,- palinksėjo.

Žvelgiau į žemę. Tuomet pakėliau akis į brolį.

-Kai sužinosi, kad jie jau mokykloje, pranešk. Sugalvosiu, kaip mums išsisukti.

-Nepavyks,-numykė jis ir nusisuko.

-Pavyks.

-Ne,-toliau kalbėjo savo.

-Bent kartą patikėk manim,-tariau griežčiau.

-Mums nepavyks!-suriko,- Jie kvies kiekvieną vardu! Nieko nepraleis! Neišvengsim patikros,-žvelgė man į akis,- Jau nebe.

-Ką nors sugalvosiu,-apsisukau ir ėjau atgal prie merginų. Pažvelgiau į Tiną, vis dar sėdinčią nuleidus galvą. Pasisukau į eilės prie maisto pusę. Joje vis dar stovėjo Michaelis, o prie jo ratus suko Kristi. Sparčiu žingsniu patraukiau prie jo.

-Sveikas, Michaeli,-tariau. Jis sužiuro į mane, kaip ir Kristi,- Ten dar turime laisvą vietą,-parodžiau pirštu į stalelį, prie kurio sėdėjo Tina,- Būtų malonu, jei prisijungtum,-šyptelėjau.

-Žinai, jam tikrai ten ne vieta,-pasišaipė Kristi.

-Ne tau spręsti, kvailele,-šyptelėjau ir apsisukusi grįžau prie merginų.

Girdėjau Kristi spygavimus, kad ji liko „be galo įžeista". Plačiai nusišypsojau ir atsisėdau į savo vietą.

-Ką jam sakei?- sužnabždėjo Megan.

-Pasakiau, kad dar turime laisvos vietos,-nusišypsojau ir pasisukau į Tiną. Ji nė nepažvelgė į mane.

Nudelbiau žvilgsnį į salotas. Pradėjau jas valgyti.

-Ar pasiūlymas vis dar galioja?-išgirdau švelnų balsą netoli savęs.

Pasisukau į tą pusę, iš kurios sklido klausimas. Ten stovėjo Michaelis, rankose laikydamas padėklą su šviežiai spaustomis vaisių sultimis ir vištienos kepsniu lėkštėje.

-Žinoma!- šyptelėjau ir atlaisvinau vietą prie Tinos,- Sėskis,-paraginau.

-Ačiū,-padėkojo ir atsisėdo prie manęs ir Tinos, kuri vis dar sėdėjo tokioje pačioje pozoje.

Pažvelgiau į sėdinčias merginas. Jos vėpsojo į mane išsižiojusios.

„Sakiau"- tariau be garso.

Jos tik nusišypsojo ir žvelgė į Michaelį.

-Atrodai išbalusi,-išgirdau Michaelio balsą,- Gerai jautiesi?-jis uždėjo ranką Tinai ant nugaros.

Ji išsitiesė ir pažvelgė į jį.

-Taip,-skubiai atsakė ir jos veidą papuošė šypsena.

-Puiku,-Michaelis atsakė jai šypsniu ir pažvelgė į savo padėklą.-Žinai, nelabai mėgstu sultis. Gal nori?-ištiesė jai stiklinę.

Tina palinksėjo ir paėmė stiklinę geltonų sulčių į rankas.

-Ačiū,-padėkojo.

Michaelis linktelėjo ir nusišypsojęs pradėjo valgyti.

-Merginos, manau mums metas,-pasirąžiau ir galvos mostu paraginau merginas eiti,- Man reikia nueiti iki spintelės. Palydėsit?-paklausiau ir paėmiau į rankas dubenėlį su salotomis.

-Taip žinoma,-atsakė ir pačiupusios savo lėkštes atsistojo.

-Kodėl išeinat?-išgirdau Tinos balsą.

Atsisukau į ją. Michaelis taip pat į mus žvelgė.

-Man labai reikia nueiti iki spintelės. O tu būk. Palaikyk jam kompaniją,-draugiškai šyptelėjau.

Tina linktelėjo ir nusišypsojo.

Kartu su merginomis nuėjom padėti indus į tam skirtus takelius, kurie nuveža juos į virtuvę.

-Tinai taip pasisekė,-atsiduso Megan.

-Žinai, o tu galėtum supažintinti mus su savo broliu,-švelniai kumštelėjo man į šoną Tailor.

-Jis metais jaunesnis,-nusijuokiau.

-Man amžius nesvarbu. Svarbiausia išorė ir vidus. O jo išorė tai oho,-apsimetė, kad braukia nuo kaktos prakaitą.

-Žinai, tai labai keista. Gal geriau kalbėk apie jį kai manęs nėra šalia?-sukikenau.

-O tas Tristanas! Tikriausiai gražesnio vaikino nesu mačiusi,-alpo.

-Merginos!- nepiktai užrikau ir pavarčiau akis.

-Net neabejoju, kad jų draugai kalba tą patį apie tave,-nusijuokė Megan.

-Kaip juokinga,-nusivaipiau ir nusijuokiau,- Jei rimtai, tai man tikrai reikia iki spintelės. Susitiksim po pamokų,- tariau ir patraukiau priešinga puse nei jos.

-Nekenčiu, kai kas nors apkalba mano vaikiną,-išgirdau Rouzės balsą už savęs.

Ji priėjo arčiau ir žingsniavo kartu.

-O ką jau šnekėti, kai kalbama apie mano brolius...-sukikenau.

Akimirką tvyrojo tyla.

-Kai defensyvai ateis į patikrą, aš pasistengsiu tave pridengti, kad paspruktum,-prabilo tyliau.

-Kai jie ateis turėsi sprukti ir tu,-atkirtau.

Rouzė atsisuko į mane.

-Kodėl?

-Per daug apie mane žinai. Tai pavojinga,-pasisukau į ją,-Kai tik defensyvai pasirodys, skubiai surasim Tristaną su Hanteriu ir stengsimės ištrūkti. Jei pavyks.

-Pavyks,-plačiai nusišypsojo.

Šyptelėjau ir sustojau prie spintelės.