Kupolas

40

Konoras atnešė dvi pagalves ir padėjo jas ant žemės.

-Ačiū,-padėkojau ir atsisėdau ant vienos iš jų.

Konoras atsisėdo šalia. Atsirėmėm į sieną. Žvelgiau į trimatį vaizdą aplink save. Su Konoru net ir tyla buvo maloni. Atsipalaidavau. Leidau mintims ir kūnui atsipalaiduoti nuo visą savaitę slėgusių rūpesčių bei įtampos.

-Ar kada nors galvojai apie pabėgimą?-nejučia paklausiau ir ilgokai nesulaukusi atsakymo ėmiau gailėtis.

Konoras pasuko galvą į mane, tačiau stengiausi ignoruoti jo skvarbų žvilgsnį.

-Ne,-atsakė tyliau,-O tu?

-Galvojau,-atsakiau,-Tiesą sakant, galvoju apie tai ir dabar.

-Nori pabėgti?-paklausė.

Nutilau. Kelias akimirkas tylėjau, o tuomet užtikrintai, bet tyliai atsakiau:

-Taip.

-Kodėl?-atrodė, kad jis nusiminė.

-Tam tikrai yra svarbių priežasčių,-atsakiau.

-Kokių?-susmalsavo vaikinas.

Nuleidau galvą žemyn, tuomet pasisukau į vaikiną.

-Jei atsakysi į mano klausimą,-tyliai tariau,-Aš pasakysiu tau priežastis.

Konoras persėdo į patogesnę padėtį ir su mažyte šypsena veide žvelgė man į akis.

-Konorai,-tariau vos ne išdidžiai.

Vaikinas vos laikė šypsena.

-Atleisk,-sušnabždėjo pirštais užsidengęs lūpas,-Tiesiog... Jaučiuosi kaip mergina, kuriai tuoj pasipirš,-sukikeno.

Nusijuokiau ir žvelgiau į žemę.

-Aš toks kvailys,-atsiduso,-Atleisk, Skarlet. Tęsk. Prašau,-paprašė nurimęs.

Pažvelgiau į Konoro rudas akis.

-Ilgai nešnekėsiu. Eisiu tiesiai prie reikalo,-prabilau,-Konorai, aš vykdau pabėgimo planą,-po šių mano žodžių jis net išbąlo,-Ir noriu, kad vyktum kartu su manimi.

Konoras nuleido akis į žemę. Žinau. Jis mąstė. Juk ne kasdien išgirsti tokį pasiūlymą.

-Kiek tave pažįstu, manau, kad planus rezgi tikrai vykusius,-tyliai sukikeno. Aš tik plačiai nusišypsojau,-Taigi manau, kad pavyktų.

-Tai reiškia, kad vyksti?-paklausiau.

Jo rudos akys pasiekė manąsias. Vaikinas šyptelėjo.

-Na, juk esu skolingas tau už tai, kad neatstūmei manęs pačią pirmą dieną,-sukikeno.

Sukrykštavusi šokau Konorui ant kaklo, ko jis nesitikėjo. Stipriai apglėbiau vaikiną rankomis. Jo tvirtos rankos stipriai apkabino mano liemenį.

-Auč,-staigiai atsitraukiau ir užsiėmiau už šono.

-Kas nutiko?-susirūpino jis.

-Dėl puikaus pabėgimo plano reikėjo pasiaukoti,-sukikenau, žvelgdama į savo skaudantį šoną.

-Galiu?-ištiesė ranką į vietą, kurią laikiau uždengusi ranka.

Linktelėjau ir atitraukiau savo rankas. Leidau Konorui daryti tai, ką jis norėjo.

Vaikinas lėtai pakėlė mano marškinėlius ir pažvelgė į sutvarstytą kūno dalį. Jo šilti pirštai švelniai perėjo mano oda, priversdami ją pašiurpti. Žvelgiau į jį. Man patiko kiekvienas jo judesys. Jo buvimas šalia. Kvėpavimas. Kūno šiluma. Viskas jame mane traukė lyg magnetas.

-Kur susižeidei?-pakėlė į mane savo šokoladines akis, bet ranka vis dar lietė mano šoną.

-Nukritau ant peilio, kuomet bandžiau pasprukti iš Alevein būstinės,-atsakiau į jo pateiktą klausimą.

-Buvai pas Alevein?-išplėtė akis. Linktelėjau,-Nebūtum ėjusi, nebūtum susižeidusi,-vėl pažvelgė į sutvarstytą žaizdą.

-Kokia pergalė be pasiaukojimo?-šyptelėjau.

Konoras pakėlė į mane akis ir jo suspindusi šypsena ištirpdė mano vidų.

-Turiu pranešti kitiems, kad ruoštųsi,-nutraukiai nejaukią tylą.

-Palauk,-Konoras užsimerkė ir vėl atsimerkė,-Kitiems?

-Nejaugi manei, kad bėgsiu visiškai viena?-sukikenau.

-Ne,-tyliai nusijuokė,-Kiek jų?

-Netoli keturiasdešimties,-atsakiau.

Konoras išplėtė akis.

-Oho.. Sakyčiau nemažai,-nusijuokė.

-Taip,-atsakiau ir pažvelgiau į baltą apyrankę ant riešo. Parodžiau ją Konorui,-Pasakiau jiems, kad kai būsiu pasiruošusi bėgti, paleisiu ilgą signalą. Taigi būtų šaunu, jei man padėtum,-šyptelėjau.

-Žinoma,-patraukė savo ranką nuo mano kūno.

-Kai pasakysiu, spausk čia ir laikyk kuo ilgiau,-pasakiau parodžiusi mygtuką apyrankėje.

Jis linktelėjo ir uždėjo ant jo pirštą.

-Vienas...Du...

-Trys,-tarėm abu vienu metu ir Konoras nuspaudė mygtuką.

Pažvelgėm vienas į kitą ir plačiai nusišypsojom.

Pagaliau. Viskas prasidės jau rytoj.

Netrukus pasitiksim tikrąjį rytojų.

________________________________

Šiandien įkeliu antrą dalį, nes neįkėliau jos vakar ^^

Labai lauksiu Jūsų vertinimų ir VOTE! ^^

Ačiū!

-Gabija