Kupolas

73

Įpykusi nuėjau į persirengimo kambarį ir pasiėmiau savo išmeros batus. Atsisėdau ant suolo ir aviausi sportbačius, kai išgirdau prasiveriant duris. Pakėliau akis. Link manęs, šlubčiodamas, ėjo Tristanas. Atsistojau.

-Turi ilsėtis,-iškart tariau ir padėjau broliui atsisėsti.

-Gana poilsio,-išsitiesė ir pažvelgė į mane,-Noriu padėti treniruotis.

-Ne,-griežtai uždraudžiau ir atsisėdau priešais,-Tu per daug nusilpęs.

-Skarlet,-tarė garsiau,-Aš gerai jaučiuosi. Džordžas man labai padėjo.

-Bet kovoti. Tristanai... Nedaryk klaidos. Dar bus laiko. Prašau,-atsistojusi žvelgiau į brolį.

Jis šiltai nusišypsojo ir atsistojo.

-Gerai,-tarė tyliai ir ištiesęs rankas apkabino.

Tuomet atsitraukęs nusišypsojo.

-Bet aš stebėsiu, kaip treniruojiesi.

-Gerai,-sukikenau ir pasisukau prie durų,-Einam.

Tristanas lėtai priėjo prie manęs ir patraukėm prie durų. Priėjus pravėriau jas ir nužvelgiau salę. Jau ruošiausi eiti, bet Tristanas mane sustabdė, suėmęs už rankos. Atsisukau į jį.

-Nejaugi kovosi nesusirišusi plaukų?-iškėlė gumytę plaukams.

Nusišypsojau ir priėjau prie jo. Ištiesiau ranką, norėdama ją pasiimti, bet brolis nuleido ją žemyn, kad nepaimčiau.

-Ne,-tarė ir lėtai apsuko,-Leisk man,- ir suėmęs mano plaukus juos surišo.

-Ačiū,-padėkojau.

-Tristanai!-Adamas pribėgo prie mūsų,-Kaip jautiesi, vyruti?-pasiteiravo.

-Jis norėjo eiti kautis, taigi spėk, kaip jis jaučiasi,-numykiau ir pažvelgiau į Tristaną.

Adamas nusijuokė.

-Šiandien nekovok. Pradėk nuo rytojaus,-mirktelėjo ir nusišypsojo,-Eisi treniruotis?-pažvelgė į mane.

-Taip,-linktelėjau.

-Džordžai!-sušuko jis vaikinui, stovėjusiam prie kovai skirtų čiužinių su sąsiuviniu rankose, ir stebėjusiam kovojančius tarpusavyje jaunuolius,-Užrašyk ją!-parodė į mane.

Džordžas iškėlė nykštį į viršų ir kažką užrašė sąsiuvinyje.

-Skarlet, ateik!-išgirdau Džordžą šaukiant,-Tavo eilė!

-Na, sesut. Tavo pirmoji kova,-plačiai nusišypsojo Tristanas.

Apsisukau ir ėjau link 'kovos ringo'.

-Ir tikrai ne paskutinė,-numykiau atsakydama į Tristano žodžius.

Atėjusi įžengiau į ringo vidurį ir laukiau savo priešininko.

-Konorai!-Džordžas iškėlė ranką ir parodė į ringą, kuriame stovėjau aš,-Tavo eilė!

Jis tikriausiai juokauja...

Konoras atbėgo ir pažvelgė į mane. Jis vilkėjo pilkas treningines kelnes ir juodus sportinius marškinėlius su labai trumpomis rankovėmis, kurie išryškino vaikino raumeningą kūną.

-Konoras patyręs kovose,-prabilo Džordžas,- Jis bus treneris, taigi klausyk jo,-draugiškai nusišypsojo.

-Pasiruošusi?-paklausė Konoras, žvelgdamas į mane.

Linktelėjau ir nė nespėjau sureguoti, kai Konoras paklupdė mane ant žemės.

-Pirmoji taisyklė. Visada būk pasiruošusi,-ištiesė man ranką, kad atsistočiau.

Piktai pervėrusi vaikiną žvilgsniu pačiupau jo ranką ir atsistojau. Nieko nelaukusi smogiau jam kumščiu į šoną, tačiau jis spėjo pakišti ranką ir išvengti smūgio. Skubiai iškėliau kitą ranką ir ruošiausi smogti kitur, bet ir Konoras ir šio smūgio išvengė. Tuomet jis staigiu mostu trenkė man į šoną. Nuo smūgio net atšokau.

-Ginkis,-kalbėjo Konoras ir toliau mane puldamas.

-Spėju, mėgaujiesi galėdamas be paliovos mane trankyti, ir už tai nebūti suimtas,-tariau uždususi ir vis vengdama smūgių.

-Tai galėčiau pasakyti apie tave. Nes, jei prisimeni, ne aš jaučiu neapykantą.

Pažvelgiau į rudas Konoro akis. Nutaikiusi akimirką, kuomet jis iškėlęs ranką ruošėsi trenkti, spyriau vaikinui į šoną. Jis papurtė galvą ir šyptelėjo.

-Šaunus smūgis,-pagyrė,- Greitai mokaisi.

-Trečioji taisyklė,-staiga prabilau ir, pralindusi pro jį, spyriau į kojas, kad jos sulinktų,- Nekalbink priešininko.

Konoras greitai apsisuko, rankomis sučiupo man už kulkšnies ir stipriai trūktelėjo į priekį, kas privertė mane parkristi. Stipriai trenkiau galvą į čiužinį, bet jis nesuminkšino smūgio. Pasinaudojęs tuo, kad guliu ant žemės, Konoras užšoko ant manęs, prirėmė mano rankas savosiomis ir peržergė kojomis liemenį. Abu giliai kvėpavom. Jo rudos akys buvo įsmeigtos tiesiai į mane. Nejudėjom. Net nepajėgiau pasipriešinti. Po geros minutės Konoras nulipo nuo manęs ir nulipęs nuo kovos ringo nuėjo.

-Ji pasiruošusi,-numykė nueidamas ir išėjo iš salės.

Dar kiek pagulėjusi lėtai atsistojau ir nulipau nuo ringo.

-Gerai jautiesi?-paklausė priėjęs Džordžas ir uždėjęs savo ranką man ant nugaros.

Pažvelgiau į jį.

-Taip,-atsakiau,-Einu į šaudyklą.

Džordžas linktelėjo ir aš nuėjau.

_____________________________________

Dabar dalis kelsiu kas antrą dieną, bet jos bus šiek tiek ilgesnės, nei įprastai :)

Istorija artėja prie pabaigos, taigi nepabėkit ir išlaukit tas kelias ateinančias dalis!! 😊

-Gabija