Kitokia istorija

V DALIS

Po tų įvykių praėjo 9 metai. Man buvo 16, kai teko persikraustyti į kitą miestą. O viskas įvyko dėl to, kad mano buvusi mokykla buvo tik 10- ies klasių, o kitų nebuvo, kadangi gyvenau nedidialiame miestelyje.

Tikriausiai jums įdomu, kas įvyko per tuos 9 metus. Tačiau žinokit, nieko labai daug neįvyko.

Baigusi pradinę mokyklą perėjau į vidurinę. Tie patys klasiokai, tas pats miestelis, tie patys namai, tas pats paplūdimys, kuriame praleidau pačią didžiausią dalį savo laiko. Trevis (mano tėvas) susituokė su savo naująja mylimaja Morgana, susilaukė dviejų vaikų ir dabar išlaiko visą šeimą, kadangi jo mylimoji turėjo mesti savo darbą (žurnalistai mėgsta kapstytis kitų gyvenime).

O aš... Aš pradėjau kitą gyvenimo etapą. Perėjusi į vidurinę pradėjau mokytis groti gitara bei pianinu. Jei jums įdomu apie mano vokalinius įgudžius, tai aš neapleidau savo balso. Aš dainuodavau kiekvieną dieną: iš ryto eidama į mokyklą, grįžusi namo, darydama pamokas ir vakare eidama pabėgioti pajūriu. Taip pat pradėjau sekti tėvo pėdomis ir ėmiau mėginti kurti dainas. Prisipažinsiu, sekėsi nekaip. Nors ne, sekėsi tragiškai. Mintys susipainiojusios kaip siūlai mano stalčiuje, tačiau aš stengiausi ir tobulėjau su kiekviena parašyta dainos eilute. Pirmą dainą parašiau per 3 mėnesius. (Taip, tai labai ilgas laiko tarpas, bet man vis dėlto pavyko!) Tęskime toliau. Mokykloje draugų neturiu. Aš nuo visų atsiribojau. Žinot, nebenorėjau daugiau jausti to jausmo - netekti Tave supančių žmonių, kurie Tau reiškia labai daug.

Bet gana apie tai. Kai persikraustėm liko trys mėnesiai ki mokslo metų, o tiksliau iki Rugsėjo pirmos.

"Ech, dar tiek daug reikia padaryti, o laiko beveik neliko" - sėdėdama važiuojančioje mašinoje galvojau. "Reikia pateikti dokumentus į naują mokyklą, susinešti daiktus į savo naujuosius namus, juos išpakuoti, iškraustyti ir sudėlioti į vietas, kad užims tikrai ilgą laiko tarpą. Ech..."

- Mes jau netoli, - išgirdau mamos prikimusį bei gan tylų balsą.

Aš tik linktelėjau galva ir pasileidusi muzikos įsidėjau ausines. Važiuodama atkreipdavau dėmėsį į aplinką. Saulė jau buvo pasiekusi aukščiausią tašką žydrame skliaute.

Privažiavę didelį, bet gan seną medinį namelį, išgirdau mamos balsą:

- Štai. Mes jau atvažiavome. - ji išlipo iš mašinos, mostelėjo man ranka, duodama ženklą, kad aš prieičiau ir atidarius dureles priėjau prie jos. - Aš tikėjausi šiek tiek geresnio vaizdo. - kiek nusivylusi ištarė mama.

- O man patinka. Gal galime užeiti apsidairyti? - nusišypsojusi tariau jai.

- Dabar mes turime sulaukti vieno vyriškio, kuris duos pasirašyti dokumentus, bei duos raktus.

- Gal aš galiu tuomet šiek tiek apsidairyti? Aš turiu su savimi telefoną ir kai dokumentai bus sutvarkyti galėsi man paskambinti. Aš grįšiu padėti susinešti visus daiktus.

- Eik. Tik įjunk telefone garsą, kad galėčiau prisiskambinti. Ir labai toli nenueik.

Aš tik pamojau jai ranka ir apsisukus išėjau. Kaip visada įsidėjau ausines, pasileidau muziką ir tiesiog ėjau kur akys veda.

Einant mano dėmėsį atkreipė garsas, prie kurio, galima sakyti, užaugau. Tai buvo bangų keliama muzika. Vėjo pūtimas, kuris prideda žavesio šiai nuostabiai melodijai.
______________________________________
Sveikiiii. Štai ir nauja dalis! ❤ tikiuosi jums patiks. Gero skaitymo 😘