Kitokia istorija

LXXI DALIS

Liamui išėjus, pasilikau prie baro užbaigti gerti savo gėrimą. Kalebas vis dar šoko su barmene. Buvau labai laiminga matydama savo "brolį" laimingą.

Staiga prie manęs priėjo Momo. Jis žvelgė į mane gan piktu žvilgsniu, tačiau man tai nerūpėjo.

- Kas buvo tas vaikinas, su kuriuo šokai? - paklausė jis gan poktu tonu.

- Tiesiog vaikinas su kuriuo šokau, - atsakiau jam ir gurkštelėjau iš savo viskio taurės.

- Tuomet kodėl jis Tave pabučiavo? - dar griežčiau paklausė jis.

- O koks Tavo reikalas? - suurzgiau.

- Aš maniau tą dieną mes apie viską pakalbėjom ir viską išsiaiškinom.

- Taip, mes viską išsiaiškinom, tačiau Tu man vistiek nepasakei svarbiausio dalyko. Kodėl Tu su mano tėvu bendraujat? Tu man apie tai nieko nepasakei!

- Nes žinojau, kokia bus Tavo reakcija, Luna. Ar man reikėjo tiesiog ateiti ir pasakyti, "Luna, aš bendrauju au Tavi tėvu, nes jis yra mano prodiuseris"?

- Taip... - nutilau. - Palauk, jis Tavo prodiuseris???

- Taip. Ar tai blogai?

- Na, nepaisant to fakto, kad Tu žinojai visą mano ir jo situaciją, viskas gerai, - supykusi užsiverčiau visą likusį gėrimą.

- Tai aš turėjau atsisakyti galimybės kilti karjeros laiptais vien dėl to, kad Tu ir Tavo tėvas pukstatės?

- Ne, - atsakiau jam ir nužingsniavau iki Kalebo.

- Tai gal tuomet eik pas savo vaikinuką su kuriuo buvai prie baro? Jis gal nesielgs taip kaip aš! - riktelėjo Markas.

- Žinai ką? Tu teisus, - atsakiau jam ir nusišypsojau. - Manau man taip ir reikia padaryti.

Nuėjau iki Kalebo ir pasakiusi jam situaciją, apsisukau ir išėjau. Tik palikusi klubą, išsitraukiau telefoną, susivedžiau Liamo numerį ir jam parašiau.

"Sveikas, čia Luna. Dar galioja pasiūlymas susitikti?"

Po akimirkos sulaukiau atsakymo:

"Žinoma, princese. Grįžtu prie klubo. Būsiu po 5"

"Laukiu" - arašiau jam ir laukiau jo prie kelio.

Kaip ir žadėjo, po penkių minučių jis privažiavo prie manęs su gražia, matinės spalvos audine. Jei neklystu, tai buvo Audi a6 2016 metų. Jis išlipo iš mašinos su žaisminga šypsena.

- Nemaniau, kad mes taip greitai vėl susitiksim, - tarė jis.

- Nesusireikšmink, - nusijuokiau.

- Keliaujam? - paklausė jis ir atidarė man keleivio dureles.

- Kur? - pažvelgiau į jį.

- Turėsi manimi pasitikėti, - nusijuokė Liamas ir laukė, kol įlipsiu į mašiną.

- Luna! Palauk, - suriko Markas išbėgęs iš klubo. - Atleisk, aš pasikarščiavau. Neturėjau to pasakyti. Tuo labiau turėjau Tau pasakyti apie visus reikalus. Atleisk.

- Kas jis? - paklausė kiek smalsaudamas Liamas.

- Tai Markas. Jis mano brolio draugas. - atsakiau Liamui ir praignoravusi Momo priėjau prie atidarytų mašinos durelių. - Važiuojam? - nusišypsojau. Jis tik lintelėjo ir uždarė dureles vos man įlipus į mašiną.

- Atleisk, seniukai, - girdėjau ką sakė Liamas pro atvirą mašinos langą. - Šiandien ji bus su manimi, bet nesijaudink, aš ja pasirūpinsiu ir rytoj pristatysiu namo. Taip gali ir perduoti jos broliui, - jis mirktelėjo ir atsisėdęs į mašiną man nusišypsojo ir paspaudę akseleratoriaus pedalą. Mes išvažiavom ir palikom Marką stovintį vieną prie klubo durų.

- Tai aš pasiliksiu su Tavimi? - paklausiau jo.

- Tik jei mano princesė to nori ir pasitiki manimi. Priešingu atveju grąžinsiu Tave namo kai panorėsi, - atsakė jis man ir paėmė mane už rankos.

Tai buvo be galo miela. Jaučiau, kaip mano širdis ima plazdėti, o skruostai kiek parausta.

- Pagyvensim, pamatysim, - nusijuokiau ir žvelgiau į kelią, laikydama jo ranką savojoj.