Kitokia istorija

LXXIX DALIS

Atskridome atgal į "mano miestą". Vos tik išlipom iš lėktuvo ir pasiėmėm daiktus, išėjom iš pastato ir sustojom žmonių apsuptyje. Vis dar negalėjau patikėti, kad Liamas skrido kartu su manimi. Mes juk pažįstami tik dvi dienas, o viskas įvyko taip greitai. Stovėjom laukdami taxi. Tyla tarp mūsų buvo gan nejauki. Galiausiai, sukaupiau drąsą ir atsisukusi į jį tariau:

- Kodėl skridai su manimi?

- Na... - numykė jis. - Grįžęs namo kalbėjau su teta. Nepyk, papasakojau jai apie Tave ir Tavo gyvenimą ir man patiko jos pasakyti žodžiai "Jei manai, kad radai brangakmenį - nemėgink jo paleisti" ir mano manymu ji sakė tiesą. Nors mes pažįstami tik tas porą dienų ir dar vienas apie kitą visko nežinom, mane traukia prie Tavęs. Kažkodėl negaliu būti nuo Tavęs atskirtas, tad nusprendžiau keliauti su Tavimi. Jei taip atsitiks, kad vis dėlto nusprsi, kad nieko bendro su manimi nenori, aš grįšiu atgal namo, o iki to, noriu būti šalia.

Jo žodžiai paliko mane be žado. Nežinojau ką jam atsakyti. Mano veidas visas išraudo, o veide iš niekur nieko atsirado šypsena. Iš transo mane prižadino jo juokas. Jis žiūrėjo į mane ir šypsojosi savo švelnia ir žaisminga šypsena ir galiausiai pakštelėjo man į kaktą savo lūpomis.

- Kur Tu pasiliksi? - paklausiau jo kiek atsigavusi.

- Tikriausiai susirasiu kokį viešbutį netoli Tavo namų, jei Tau tinka.

- Na, kol kas gali pasilikti pas mane, - kiek nedrąsiai tariau jam. - Mano mamos kol kas nėra namuose, o kiek pamenu, mes turime vieną laisvą kambarį, tad kol susirasi vietą kur gyventi, gali apsistoti pas mane.

Jis kiek nustebo, tačiau galiausiai nusišypsojo.

- Dėkui už pasiūlymą, tačiau nemanau, kad tai gera mintis. Vis dėlto aš esu vaikinas, o Tu mergina. Be to, mes dar nesam geri pažįstami, kad taip manimi pasitikėtum, tad aš tiesiog palydėsiu Tave iki namų ir pats keliausiu į viešbutį, tačiau Tu visada gali man skambinti, jei nenorėsi būti viena ir aš atbėgsiu pas Tave.

Ties šiais jo žodžiais prie mūsų sustojo taxi ir mes išvažiavome ir pilno žmonių oro uosto. Kelionė truko geras 2 valandas. Buvau pavargusi, tas atsirėmiau Liamui į petį ir net nepastebėjau kaip užmigau.

Kai prabudau, mes jau stovėjome prie mano namų. Liamas iškrovė mano daiktus iš mašinos ir atsisveikins atsisėdo atgal ir išvažiavo palikdamas mane vieną.

Užėjau į namus. Jie buvo tušti ir kažkuo bauginantys. Nežinau kodėl, taiau jaučiausi taip, kad tai nebėra mano namai. Mėginau nuvyti tas mintis šalis, tad ant viso garso užsileidau dainą ir nuėjau į dušą.

Išsipraususi pradėjau dainuoti pagal melodiją. Buvo labai gera tai vėl pajusti. Kai nevaržoma nieko tiesiog dainuoji. Dušas tikriausiai vėl privertė mane pasijusti "savimi".

Taigi, persirengiau ir griuvau ant lovos. Nusprendžiau pranešti visiems, kad grįžau namo.

Parašiau žinutę į mūsų bendrą grupę. Visi apsidžiaugė ir mes nusprendėm susitikti kitą dieną paplūdimy.

Buvo dar tik 19:40 tad nusprendžiau išeiti pasivaikščioti. Kaip visada, mano širdis ten, kur jūra. Atsisėdau ant smėlio, ištiesiau savo kojas, kurias skalavo vanduo ir atsipūtusi žvelgiau į tolį. Pirmą kartą, galvoje negirdėjau nė vienos minties, griaunančios mano ramybę.

Ir taip staiga, į galvą atėjo žodžiai. Jie patys susideliojo į vietas, vienas po kito keliaujantys tarp eilučių. Pasivaigus jų kelionei aš atsistojau ir pradėjau dainuoti.

Tai buvo pirmoji daina kilusi iš....

...ramybės.