Kitokia istorija

LII DALIS

KAVINĖJE

- Sveiki, - tik užėjus į kavinę surikau pamačiusi draugus.

- Sveika! Kas skubaus? - paklausė Tomas.

- Ką jis čia veikia? - kiek pasipiktinęs paklausė Trevis.

- Mano tėvas mane pasiima šiandien, - tariau nuleidusi galvą. - Kalebas buvo atsiųstas manęs paimti ir nuvežti į oro uostą, tačiau su juo išėjo susitarti paskutinį kartą susitikti su jumis.

- Bet juk Tu išvažiuot turėjai rytoj vakare! - pasipiktino Lukas.

- Taip, tačiau planai pasikeitė. Labai norėjau susitikti su jumis nors ir trumpam, todėl ir parašiau, - tariau žiūrėdama į juos. - Beje, turiu vieną idėją, tačiau reikia jūsų pagalbos.

- Pasakok, - tarė visi vienu metu.

- Reikia kaip nors supykdyti savo tėvą ir reikia kokio nors plano. Turit idėjų?

- Kiek laiko turim? - paklausė Tomas.

- 2 valandas daugiausia. - atsakė Kalebas.

- Tuomet paskui mane, - tarė Tomas. Visi nuskelėmė paskui Tomą. Man buvo smalsu kur mes einame, tačiau priėjus grožio saloną pradėjau juoktis. - štai Tavo pirma stotelė. Čia galėsi pakeisti savo stilių, plaukus, išvaizdą - viską, ką tik nori. Tuo tarpu mes palauksim Tavęs kavinėje, o toliau eisim drabužių, - išgirdusi tai iš vaikino labai smarkiai pradėjau juoktis iš jį apkabinau.

- Tu nerealus, - juokiausi toliau ir galiausiai nuėjau į saloną.

PO PUSANTROS VALANDOS

Pasižiūrėjau į veidrodį, stovintį prie išėjimo ir tiesiog stebėjausi savo nauja išvaizda. Vis dar negalėjau patikėti, kad tai aš. Labai džiaugiausi tuo, bet kartu ir stebėjausi, kad išdrįsau taip pasikeisti.

Nusprendžiau eiti apsipirkti be vaikinų. Parašiau Tomui žinutę, kurioje pranešu, kad noriu, jog jie įvertintų mano naują PILNĄ įvaizdį ir jiems teks dar palaukti. Jis neprieštaravo, tad nuėjau apsipirkti.

{Tobio pov.}

Mes sėdėjome kavinėje ir kalbėjom labai keistomis temomis. Paskutinė tema, kuri buvo paminėta, tai Luna.

- Ji nuostabi mergin, - tarė Trevis. - Jei ne ji, nebūčiau susitaikęs su Luku.

- Bet žinai, - įsiterpė Lukas. - Tu žymiai pasikeitei po to laiko.

- Pritariu, - tarė Tomas. - Kalebas, tiesa? - atsisukęs į vaikiną, kuris atvyko su Luna tarė. Jis linktelėjo. - Kiek laiko jūs pažįstami?

- Nepilnai dvi savaites. - atsakė vaikinas ir toliau tylėjo.

- Ką apie ją manai? - susidomėjo Trevis.

- Na, ji kažkas unikalaus. Ji ne tokia, kokią ją įsivaizdavau. - atsakė Kalebas. - Ji drąsi, bet kartu ir trapi. Ji labai gražiai dainuoja ir pati yra neregėto grožio mergina. O ką jau kalbėti apie jos bendravimą ir charakterį.

- Tau ji patinka? - paklausė Lukas.

- Taip, kam ji galėtų nepatikti? - atsakė jis.- Tik ji man patinka ne taip, kaip Tau. Aš į ją žiūriu kaip į savo sesę, kuria turiu rūpintis ir tiek.

- Ką manot? - pasigirdo balsas už mūsų nugarų.

Stojo tyla. Visi sužiurom į ją ir netekom kalbos dovanos. Nė vienas negalėjom pritarti nė žodžio.

{Lukos pov.}

- Tai ką manot? - paklausiau jų dar kartą.

- Tu... Tu atrodai nuostabiai, - tarė Tobis.

- O kokia jūsų nuomonė? - atsisukau į kitus.

- Man atrodo, kad mano naujas mėgstamiausias stilius yra emo, - tarė Trevis, priversdamas mane nusijuokti.

- Tuomet aš pasiruošusi, - atsisukusi į Kailą tariau. - Ačiū, kd pagelbėjote, - apsikabinau visus vaikinus. - Mes būtinai susirašysim. Tik nepamirškit manęs. Myliu jus ir susitiksim mokykloje!

Atsisveikinę išsiskyrėm. Aš su Kalebu nuvykom į oro uostą ir iškeliavom į Los Angelą. Dar kartą pasižiūrėjau į save, sukaupimu visą drąsą ir tariau sau:

- Aš pasiruošusi!